I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Aphtovirus, virusas, turintis RNR, priklausantis Picomavi-ridae šeimai, Aphtovirus genčiai. Yra žinomi 7 serovarai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – snukio ir nagų liga sergantys gyvūnai (raguočiai, avys, kiaulės, ožkos); užkrečiama sąlyčio ar alimentiniu per maistą būdu; imlesni yra vaikai.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 2–12 dienų;
febrilus karščiavimas su šaltkrėčiu tęsiasi apie 5–6 dienas;
galvos skausmas;
raumenų skausmas;
apetito stoka;
bendras silpnumas;
valgant skauda burną, teka seilės;
po 1–2 dienų atsiranda skaidrios pūslelės ant burnos, liežuvio ir ryklės gleivinės,
delnų, padų ir pirštų (ties nagų guoliais) odos;
kartais pūslelės akių junginėje, išorinių lytinių organų ir šlaplės srityje; po 2–3 dienų
pūslelės sprogsta;
sprogusių pūslelių vietoje susidaro paviršinės skausmingos opelės (aftos), kurios
užgyja tik per 10–15 dienų;
sustiprėja seilėtekis, sunku kalbėti ir ryti; iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
Komplikacijos:
mažiems vaikams gali sutrikti mityba, galimas viduriavimas ir sepsis.
4. Diagnozę pagrindžia:
viruso išskyrimas iš pūslelių, rečiau kraujo, užkrėtus ląstelių kultūrą, kurioje virusas
atpažįstamas imunologiniais testais;
serodiagnostika: antikūnai nustatomi KSR, NR porinių serumų būdu;
antigeno radimas tiriamojoje medžiagoje imunologiniais testais;
viruso nukleorūgščių radimas tiriamojoje medžiagoje;
biologinis testas: tiriamoji medžiaga laboratoriniam gyvūnui suleidžiama į pėdos odą, po 24–48 vai. atsiranda tipiškos pūslelės;
kraujyje leukopenija, o ligos pabaigoje – eozinofilija.
5. Diagnozės formulavimas:
Stomatitis epidemica, f.mitis.
Aphtae epizooticae, f.mitis.
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta: skystas maistas, kartais maitinimas pro zondą.
3. Etiotropinio gydymo nėra.
Patogenezinis ir simptominis gydymas:
a) skiriama analgetikų;
b) burna skalaujama dezinfekuojamaisiais tirpalais;
c) aftos tepamos tepalais, turinčiais kortikosteroidų.
Profilaktika: specifinės profilaktikos priemonių žmonėms nėra.
Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė