Echinokokozė

Apibrėžimas. Echinokokozė – tai Echinococcus granulosus ir Echinococcus multilocularis sukeliama helmintozė.

Patogenezė. Echinokokai parazituoja šunų, kačių, vilkų, lapių ir kitų mėsėdžių gyvūnų plonojoje žarnoje. Žmogus užsikrečia alimentiniu būdu. Žarnyne atsipalaidavusios lervos krauju migruoja į įvairius organus.
Klasifikacija. Plaučių echinokokozė skirstoma į cistinę (hidatinę) echinokokozę (sukėlėjas E. granulosus) ir alveolinę echinokokozę (sukėlėjas E. multilocularis).
Ligos eiga. Ligos eiga gali priklausyti nuo sukėlėjo. Cistinei echinokokozei būdingi vienas ar keli homogeniški dariniai, augantys ekspansyviai – stumia aplinkinius audinius ir struktūras. Dariniai yra aiškių ribų. E. granulosus cistinis darinys auga gana greitai – 1–5 cm per metus. Alveolinei echinokokozei būdingas daugiacistinis darinys, sudarytas iš įvairaus dydžio cistų. Jis auga infiltruodamas aplinkinius audinius. E. multilocularis cistinis darinys auga palyginti lėtai. Alveolinis echinokokas visuomet iš pradžių pažeidžia kepenis, o vėliau, dažniausiai peraugdamas diafragmą ir metastazuodamas krauju, – ir plaučius. Ligos simptomų ilgai nepasireiškia. Retai galimas savaiminis pasveikimas. Cistai augant, gali atsirasti kosulys, o jai atsivėrus į pleuros ertmę, – hidropneumotoraksas ir empiema. Jai pratrūkus į bronchą, formuojasi antrinė dauginė echinokokozė, gali pradėti kraujuoti iš plaučių.

Diagnostika. Plaučių echinokokozė diagnozuojama remiantis plaučių rentgeninio tyrimo duomenimis. Cistinis echinokokas plaučių rentgenogramose matomas kaip įvairaus (1–20 cm) dydžio, ovalios formos aiškių ribų homogeniškas periferinis darinys ar keli dariniai (dažniausiai pažeidžiami apatinių skilčių užpakaliniai segmentai). Plaučiuose esančio echinokoko, skirtingai nuo esančio kepenyse, sienelė apkalkėja retai. Darinyje retkarčiais būna oro juostelė ar burbuliukų, galinčių keisti savo padėtį pagal kvėpavimo fazes ir kūno padėtį (būtinos kelios rentgenogramos). Kompiuterinėje tomogramoje darinio turinio tankis matomas panašus į vandens tankį. Didelis cistinis echinokokas gali stumti tarpuplautį. Atliekant plaučių rentgeninį tyrimą, alveolinis echinokokas matomas kaip neaiškių ribų daugiacistis darinys. Kraujo eozinofilija nebūdinga nepratrūkusiam echinokokui. Maždaug pusei ligonių būna limfopenija. Diagnostika remiasi plaučių rentgeninio tyrimo duomenimis. Diagnostikai gali būti naudingi serologiniai tyrimai – specifinių antigenų ir antikūnų nustatymas, tačiau įvairių autorių duomenys apie jų jautrumą ir specifiškumą skirtingi.
Gydymas. Echinokokai šalinami chirurgiškai. Jei operacija kontraindikuojama, taip pat ir po jos skiriama geriamojo albendazolio (po 400 mg 2 kartus per parą) arba geriamojo mebendazolio (40–50 mg/kg per dieną, bet ne daugiau kaip 6 g per tris kartus). Kartu, ypač tais atvejais, kai operacija negalima, gali būti skiriama prazikvantelio. Kai kurie ekspertai nerekomenduoja iki operacijos skirti albendazolio, nes jis gali susilpninti echinokoko sienelę ir padidinti jos įplyšimo riziką. Diagnozavus E. granulosus, vaistų skiriama mažiausiai 3–6 mėn., o E. multilocularis – mažiausiai 2 metus net ir tuo atveju, kai operacija buvo atlikta sėkmingai. Ligoniai turi būti nuolatos stebimi dėl galimo recidyvo.
Prognozė. Žmogaus, sergančio alveoline echinokokoze, prognozė bloga, jei E. granulosus nebuvo radikaliai pašalintas. Liga pamažu progresuoja. Dažniausia mirties priežastis yra kepenų nepakankamumas.

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.