Cholera (A00.0, A00.1)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjai – Vibrio cholerae 01 (V.cholerae klasikinis ir V.cholerae El-Tor) bei
Vibrio cholerae 0139, gramneigiamosios lazdelės, priklauso Vibrionaceae šeimai.
Sukėlėją galima vartoti kaip biologini ginklą, ypač diversijoms, užkrečiant vandens rezervuarus, telkinius ir kt.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, sveikstantis (rekonvalescentas), sveiki vibrionų nešiotojai;
užsikrečiama alimentiniu (per vandenį, pieną, vaisius, daržoves), sąlyčio (per nešvarias rankas) būdais;
imunitetas nepatvarus – galima susirgti kartotinai.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 1–2 dienos, retai iki 5 dienų;
temperatūra normali (rečiau – subfebrili ligos pradžioje); gausus (profuzinis) viduriavimas vandeningomis (primenančiomis ryžių mnuovirą) išmatomis, be specifinio kvapo, šiek tiek panašus į žalių tarkuotų bulvių kvapą;
prisideda gausus vėmimas be pykinimo;
troškulys;
retėja šlapinimasis, mažėja šlapimo kiekis;
mažėja kraujospūdis.

Gausiai vemiant ir viduriuojant susidaro algidinė (šaltoji) būklė. Jai būdingas hipovoleminis šokas: maža temperatūra, sutrikusi sąmonė, sausa oda, anurija,
tachikardija, tachipnėja, labai sumažėjęs (nepamatuojamas) arterinis kraujospūdis, veido cianozė, toniški rankų ir blauzdų raumenų traukuliai, blogas odos turgoras, afonija, „skalbėjos rankos“.

4. Diagnozę pagrindžia:
greitoji (ekspres) diagnostika: mikroskopu tiriamos išmatos, atliekamos vibrionų
imobilizacijos ir agliutinacijos reakcijos su savitaisiais serumais tamsiame regėjimo
lauke, imunofluorescencinė mikroskopija; bakterioskopijos metu išmatų, vėmalų
tepinėliuose, tiriant tamsiame lauke ir fazinio kontrasto mikroskopija, matyti greitai
judantys vibrionai; teigiamas bakteriologinis išmatų, vėmalų pasėlis; sumažėja
natrio, kalio kiekis kraujyje, ryškėja azotemija.

5. Diagnozės formulavimas:
Cholera El-Tor. Shock II°.

Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.

II. Gydymas:
1. Kai yra lll°–IV° dehidratacija, gydoma intensyviosios terapijos palatoje.
2. Specialios dietos nereikia. 1-ą ligos dieną duodama gerti daug skysčių: arbatos, šarminio mineralinio vandens, gliukozės ir elektrolitų tirpalų, rehidrono, oratilio. Nustojus viduriuoti, skiriama įprasta dieta (P1).
3. Etiotropinis gydymas: pradedamas kartu su rehidrataclja arba vėliau, kai ligonis nevemia.
Skiriama vieno iš šių vaistų:
a) doksiciklino gerti vieną kartą 0,3 g;
b) tetraciklino gerti po 0,5 g 4 kartus per parą, gydymo kursas – 3 dienos;
c) trimetoprimo-sulfametoksazolio gerti po 960 mg 2 kartus per parą, gydymo kursas – 3 dienos;
d) furazolidono (nėščiosioms) gerti po 100 mg 4 kartus per parą 3 dienas;
e) amoksicilino gerti po 250 mg 4 kartus per parą 5 dienas (nėščiosioms);
f) eritromicino po 250 mg gerti 4 kartus per dieną 3 dienas.