Beždžionių raupai (B04)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – virusas, turintis DNR, priklausantis Poxviridae šeimai, Orthopoxvirus genčiai. Orthopoxvirus turi daug šeimininkų ir bendrus nu-kleokapsidės antigenus. Šiai genčiai priklauso žmonių raupų, raupų vakcinos, beždžionių ir karvių raupų virusai. Antigeniškai beždžionių raupų virusas artimiausias žmonių raupų virusui.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – beždžionės, retai – sergantys beždžionių raupais žmonės;
užsikrečiama dažniausiai sąlyčio, rečiau lašiniu būdu per orą.
3. Klinika panaši į raupų:
inkubacinis laikotarpis – apie 2 sav.;
prasideda staiga, pakyla temperatūra, krečia šaltis;
skauda galvą, raumenis, gali svaigti galva, retai – vėmimas;
3–4-ą d. temperatūra krenta iki subfebrilios ir atsiranda veide, galvos, riešų srityje,
vėliau – liemens srityje bėrimas: dėmelės 3–6–10 mm diametro;
bėrimo etapai: dėmelės, papulės, pūslelės, pripildytos serozinio turinio (vezikulės),
jos supūliuoja (pustulės), šašai, po kurių lieka randai;
pūslelėms supūliavus, temperatūra vėl pakyla iki 39–40 °C; būklė sunkėja: tachikardija,
tachipnėja, krinta kraujo spaudimas, galimas
infekcinis – toksinis šokas;
nuo 9–10-os ligos dienos šašai pradeda džiūti, būklė gerėja.
Pasveikus bėrimų vietoje lieka randai (mažesni negu persirgus raupais).
Gali būti ir lengvos ligos formos: negausus bėrimas, greitas sveikimas.
4. Diagnozę pagrindžia:
virusologinis tyrimas: tiriamąja medžiaga (pustulių turinys, eksudatas, pažeistų organų nuograndos) užkrečiamas viščiuko embrionas ar audinių ląstelių kultūros;
imunologinis tyrimas: savitųjų antikūnų radimas pirmosios savaitės pabaigoje
HASR, IFR, ELISA metodais;
virusų antigenų radimas pažeistuose audiniuose, atliekant imunologines reakcijas.
5. Diagnozės formulavimas: Variola vimus f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
skiriama metisazono (marborano) gerti po 0,6 g 2 kartus per dieną, gydymo kursas – 4–6 d.
Kai prasideda bakterinės komplikacijos, skiriama antibiotikų: penicilino, makrolidų, cefalosporinų, eritromicino, tetraciklino ir kt.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai j veną lašinama elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų;
b) sunkios eigos atveju skiriama gliukokortikoidų.
5. Simptominis gydymas:
a) niežtinti oda tepama 3–5% kalio permanganato tirpalu;
b) gerti skiriama vitaminų.

III. Profilaktika tokia pati kaip raupų:
beždžionių raupai priklauso ypatingai pavojingoms infekcijoms;
sukėlėjas gali būti vartojamas bioterorizmo atvejais;
specifinė profilaktika – vakcinacija;
ligoniai ir įtariamieji izoliuojami specialioje ligininėje (karantine). Ten gali dirbti tik
neseniai vakcinuoti medicinos darbuotojai, turintys specialią aprangą;
visi žmonės, bendravę su ligoniu, izoliuojami atskirose patalpose karantino zonoje
17 dienų. Jie skubiai vakcinuojami ir stebimi, jiems skiriama chemoprofilaktika:
metisazono gerti po 0,6 g 2 kartus per dieną, 4–6 d. Kaip turi elgtis gydytojas, įtaręs
ypatingai pavojingą infekciją,

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė