Bartoneliozė (A44)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Bartonella, panašus į riketsijas mikroorganizmas, gramneigiamasis, žinomos kelios rūšys: Bartonella henselae, Bartonella quintana – randamos daugelyje šalių, Bartonella baciliformis – paplitusi tik Peru ir Ekvadore.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – katės (B.henselae), sergantis žmogus (B.quintana, B.baciliformis); B.henselae užsikrečiama įkandus ar įdrėskus katei, be to, manoma, kad sukėlėją žmogui gali pernešti ir kačių blusos; B.quintana perneša utėlės (Pediculus humanus corporis), kurios įkandimo vietoje išskiria sukėlėją kartu su išmatomis; B.baciliformis užsikrečiama įkandus moskitui (Phlebotomus).
3. Klinika:
a) katės įdrėskimo liga (A28.1): inkubacinis laikotarpis – 3–5 dienos po katės įdrėskimo ar įkandimo; įdrėskimo (įkandimo) vietoje susidaro papulė, pereinanti į pustulę, kuri vėliau pasidengia šašu, užgyja per savaitę, nepalikdama rando; praėjus 1–2 savaitėms po užsikrėtimo, padidėja sritiniai limfmazgiai (vieta priklauso nuo užkrato patekimo vietos), kurie dėl bakterinės (stafilokokų ar kitų odos patogenų) superinfekcijos gali supūliuoti; negydomas limfadenitas gali išlikti keletą mėnesių; dažni trumpalaikiai sisteminiai simptomai – silpnumas, apetito stoka, galvos skausmai, svorio netekimas; karščiavimas būna retai (trečdaliui ligonių); kartais būna konjunktyvitas su ausies srities limfadenitu; hepatosplenomegalija; encefalitas, traukuliai; išplitusi infekcija; koma;
b) apkasų karštligė:
inkubacinis laikotarpis – 2–3 savaitės po užkrato patekimo utėlės įkandimo vietoje;
pasikartojantis (dažniausiai kas 5 dienos) karščiavimas;
šaltkrėtis;
stiprūs kojų skausmai;
galvos skausmai;
silpnumas;
nemiga;
sprando raumenų rigidiškumas;
simptomai gali likti 4–6 savaites.
c) endokarditas: dažniausiai sukelia B.quintana, rečiau – B.henselae; platus širdies vožtuvų pažeidimas;
d) bacilinė angiomatozė:
dažniausiai būna imunodeficito (pvz., sukelta ŽIV infekcijos) atveju; vešinti kraujagyslinė odos liga; odos pažeidimai, panašūs į Kapoši sarkomą; gali būti pavienės ar dauginės, raudonos ar raudonai mėlynos spalvos didėjančios papulės, virstančios mazgais, kurie pradūrus gausiai kraujuoja; pažeidimai gali būti paviršiniai ar poodiniai, gali plisti junginėje, burnos, žarnų gleivinėje; galimos angiomatozės kepenyse, blužnyje, smegenyse, kaulų čiulpuose.
4. Diagnozę pagrindžia:
kraujo pasėliuose išaugęs sukėlėjas (auga lėtai, tik maždaug po 1–4 savaičių inkubacijos kraujo agare); savitieji antikūnai (randama HAR, IFR ir ELISA metodais kraujo serume); teigiama PGR, nustatant sukėlėjo nukleorūgštis tiriamojoje biopsinėje medžiagoje; kraujo tyrimas: padidėjęs ENG; katės įdrėskimo ligos atveju – būdingas padidėjusio limfmazgio biopsinės medžiagos histologinio tyrimo vaizdas; bacilinės angiomatozės atveju – tipiški histopatologiniai pokyčiai bei mažos bacilų
grupelės, dažant Warthin-Starry sidabru, biopsinėje angiomos medžiagoje.
5. Diagnozės formulavimas:
Bartonellosis (pagrįsta: epidemiologija, klinika, serologinis tyrimas: ELISA), f.levis (mitis, gravis). Angiomatosis bacillaris (pagrįsta: klinika, bakteriologinis tyrimas: B.hen-selae, angiomos histopatologiją).
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropins gydymas: skiriama antibiotikų;
a) eritromicino gerti po 0,5 g 4 kartus per parą 3 savaites; arba alternatyus gydymas vienu iš preparatų:
b) azitromicino gerti po 0,5 g kartą per parą;
c) ciprofloksacino gerti po 0,5 g 2 kartus per parą;
d) doksiciklino gerti po 0,2 g per parą;
e) B.henselae sukelto encefalito atveju skiriama į veną aminoglikozidų (pvz., gentamicino) įprastomis dozėmis; komplikuotais išplitusios ligos ar bakteriemijos atvejais gydymą makrolidais ar fluorochinolonais reikia tęsti nuo 3 savaičių iki 2 mėnesių; katės įdrėskimo ligos nekomplikuotais atvejais imunokompetentiniams asmenims antibiotikų neskiriama.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų;
b) sunkios eigos encefalito atveju skiriama gliukokortikoidų.
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) skiriama gerti vitaminų.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė