Askaridozė

Apibrėžimas. Askaridozė – apvaliųjų kirmėlių Ascaris lumbricoides sukelta helmintozė.

Patogenezė. Žmogus užsikrečia subrendusiais askaridžių kiaušiniais su maistu, valgydamas užterštas daržoves, uogas, gerdamas užterštą vandenį. Tiesiogiai nuo ligonio neužsikrečiama, nes askaridžių kiaušiniai yra dar nesubrendę. Nuryti subrendę kiaušiniai patenka į plonąją žarną. Jų dangalas ištirpsta, išsilaisvina lervos, kurios pro žarnos sieną migruoja į limfagysles, krauju patenka į širdį ir plaučius. Lervos iš alveolių patenka į bronchioles, bronchus, trachėją, nosiaryklę (lervų migracijos fazė). Iš čia jos nuryjamos ir vėl patenka į žarnyną, kur galutinai subręsta (žarninė fazė). Kai lervos migruoja, vyrauja kvėpavimo takų sudirginimo simptomai – kosulio ir dusulio priepuoliai, retai iškosima kraujo. Gali būti subfebrilus karščiavimas, dilgėlinis bėrimas, auskultuojant plaučius girdėti sausų karkalų, kraujyje yra eozinofilija. Atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, gali būti matoma plaučių infiltratų ar dauginių židinių.

Diagnostika. Askaridozė patvirtinama išmatose aptikus askaridžių kiaušinių arba pačių kirmėlių.
Gydymas. Askaridozė gydoma geriamuoju mebendazoliu (po 100 mg 2 kartus per parą 3 dienas) arba geriamuoju albendazoliu (vienkartinė 400 mg dozė, po 3 savaičių rekomenduojama pakartotinė 400 mg vienkartinė dozė). Alternatyvus vaistas – geriamasis pirantelis (vienkartinė 11 mg/kg, bet ne didesnė kaip 1 g dozė). 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.