Pirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims.
Laiko ir energijos rijikas
Kompiuteris ryja vaikų laiką. Užuot bendravę su bendraamžiais, lavinę savo socialinius įgūdžius ar bėgioję kieme, maitinę savo smegenis deguonimi ir sportuodami, vaikai vis dažniau ir daugiau laiko leidžia prie kompiuterių ekranų ne tik namuose, bet ir viešosiose kompiuterinėse. Statistika kraupi – prieš keletą metų bendrovės „Factus Dominus“ atlikto tyrimo duomenimis, du trečdaliai Lietuvos vaikų visą savo laisvalaikį praleidžia prie kompiuterių.
Bet kompiuteris vaikams pavojingas ne tik dėl suryjamo laiko, bet ir dėl sukeliamų fizinės sveikatos problemų: nutukimo, stuburo iškrypimų, galvos skausmų ir padidėjusio dirglumo. Galiausiai – priklausomybės nuo kompiuterio.
Duodami tėvams patarimų, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio, gydytojai vieningi – daugelio neigiamų pasekmių, susijusių su pernelyg ilgu sėdėjimu prie kompiuterio, galima išvengti tinkamai pritaikant vietą, kurioje vaikas naudojasi kompiuteriu, ir apribojant prie kompiuterio praleidžiamą laiką.
Kalbant apie darbo vietos pritaikymą reikia pridurti, kad nemažai sveikatos sutrikimų galima išvengti nuolatos stebint prie jo sėdinčio vaiko laikyseną, išmokant jį reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus.
O, kalbant apie psichinės žalos sumažinimą, patarimas paprastas – būtina žiūrėti, kokius žaidimus kompiuteriu žaidžia jūsų vaikas, kokiose interneto svetainėse lankosi.
Saugokime akytes
Dėl per ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną mažylio akys išvargsta, ima ašaroti, perštėti, o vėliau atsiranda įvairių regos sutrikimų. Ką daryti?
Pirmiausia išmokykite vaiką dirbant kompiuterių kuo dažniau mirksėti, taip jis drėkins nuo ilgo įtempto žiūrėjimo džiūstančias akis. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamu kambario, kuriame su kompiuteriu žaidžia vaikas, apšvietimu: reikia užtikrinti, kad ekrane neatsirastų atspindžių. Tam tereikia pakreipti monitorių truputį žemyn, kad virš jo esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Jei kompiuteris stovės tiesiai priešais langą, saulės šviesa taip pat gali atsispindėti monitoriaus ekrane, akindama vaiką, todėl geriau, jei naudosite užuolaidas ar žaliuzes.
Monitorius „gadina“ ir laiku nuo jų nenuvalytos dulkės. Ir svarbiausia – dirbti, o ypač vaikui, galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais, jokių mirgančių ekranų! Jeigu mirgėjimo neįmanoma sutvarkyti savarankiškai, – pagalbos ranką visuomet išties profesionalai.
Taip pat būtina pasirūpinti tuo, kas monitoriaus viduje. Ekrane matomi simboliai turi būti ne pernelyg smulkūs, gerai matomi ir įskaitomi. Ir galiausiai, labai svarbu pasirūpinti, kad žiūrėjimu į kompiuterį nebūtų varginamos pernelyg ilgai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15–30 minučių. Laikas, praleistas prie ekrano, gali būti skaidomas į 5 ar 10 minučių dalis per dieną. 9–12 metų vaikams per dieną patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką. Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant pertraukas, kurių metu būtina pakeisti kūno padėtį – pasivaikščioti, atlikti akių mankštos pratimus arba nors pažiūrėti į toliau esančius daiktus.
Imamės stuburo problemų
Jei viena, o juo labiau netaisyklinga, poza praleidžiama kelios, o kartas keliolika valandų, natūralu, kad visi sąnariai, stuburas, kaklo raumenys ir apskritai visas kūnas „susirakina“, ir atrakinti jį gali būti labai nelengva. Patarkite vaikui kiek įmanoma dažnai keisti sėdėjimo pozą. Padėties keitimas pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo ilgalaikio vienos kūno vietos apkrovimo.
Jei vaikas kompiuteriu nuolat žaidžia ant jam nepritaikytos kėdės ar prie jam nepritaikyto stalo, – laikysenos ir stuburo problemos garantuotos. Rūpestingi tėvai turėtų įsitikinti, kad jų vaikas sėdi taisyklingai, jei ne – laikyseną pataisyti, nes patys vaikai nekreipia į ją dėmesio. Vaiko kėdė turėtų turėti juosmens išlinkimą ir atramą rankoms. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos arba pernelyg nuleistos. Kėdės aukštis turi būti parinktas toks, kad sėdint kojos būtų atremtos į grindis.
Vaikai nejaučia, kada pavargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tai – tėvų rūpestis. Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, vaikas jaučiasi pavargęs ir nedarbingas. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu tinkamai sėdėti ir daryti pertraukėles, jų metu atlikti fizinius pratimus. Vaikas nuo kompiuterio turėtų pakilti ne vėliau kaip likus valandai iki miego, tuomet patalpą būtina gerai išvėdinti.
Pasirūpinti vaikais nėra taip sunku, o tai padarius galima tikėtis, kad prie kompiuterio laiką leidžiantys vaikai praplės savo akiratį ir atras įdomybių ir naudingos informacijos iš viso pasaulio.
Konsultavo Diana Aleksejevaitė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja
Pratimai akių nuovargiui pašalinti
Pratimai gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.
1. 10–15 kartų nestipriai pamirksėti.
2. Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai. Kartoti 4–5 kartus.
3. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25–30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį. Kartoti 4–5 kartus.
4. Sukant žvilgsnį ratu sukti akis 4–5 kartus iš kairės pusės į dešinę ir 4–5 kartus – iš dešinės į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį. Kartoti 2 kartus.
Skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų profilaktikos pratimai
1. Atsisėsti ant kėdės – nugarą laikyti tiesiai, į atkaltę nesiremti, kojas tvirtai atremti į grindis. Pakelti rankas. Kaire ranka paimti už dešinės rankos riešo ir lėtai palenkti rankas į šoną. Pakeisti rankų padėtį ir palenkti jas į kitą šoną.
2. Atsisėsti ant kėdės krašto ir sudėti rankas už nugaros, ant liemens. Ištiesti nugarą, pečius įtraukti atgal, įsitempti ir suskaičiuoti iki 5.
3. Atsisėsti ant kėdės ir apėmus rankomis pakelti aukštyn vieną kelį, po to – kitą. Keliant kelį kiekvieną kartą neskubant suskaičiuoti iki 5.
4. Atsisėsti, ištiesti nugarą ir pasukti liemenį į vieną pusę. Suskaičiuoti iki 5 ir pasukti į kitą pusę. Suskaičiuoti iki 5. Rankas sudėti prie to šono, į kurią pusę pasisukama.
5. Atsisėsti, ištiestas kojas pakelti horizontaliai ir sukryžiuoti. Suskaičiuoti iki 5 ir pakeisti kojų padėtį.
6. Atsisėsti ant kėdės krašto ir pražergti kojas. Pasilenkti kiek galima žemyn. Suskaičiuoti iki 5.
7. Atsistoti truputį toliau už kėdės ir pasilenkti, ištiestomis rankomis laikantis už kėdės atkaltės. Žiūrėti žemyn. Įtempti ir lėtai rąžyti pečius ir krūtinės ląstą.
Kiekvieną pratimą pakartoti po 4–5 kartus. Pabaigus pratimus lengvai atpalaiduoti visus kūno raumenis.
Pratimai, skirti pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti
Kiekvienas raumenų įtempimo pratimas turi būti atliekamas keletą sekundžių. Atsipalaidavimui pakanka pratimus pakartoti 5–10 kartų. Raumenų įtempimo pratimai atliekami 15–20 kartų, tris kartus per dieną.
1. Pečius pakelti, nuleisti. Kartoti 6–8 kartus. Atpalaiduoti pečių juostos raumenis. Tempas lėtas.
2. Padėti plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumti alkūnes į priekį ir žemyn lenkti galvą. Po to stumti alkūnes atgal, kelti galvą ir išsiriesti. Tempas lėtas. Kartoti pratimą 4–6 kartus, po to nuleisti rankas ir atpalaidavus pakratyti.
3. Dešinę ranką tiesti į priekį, kairę – į viršų. Keisti rankų padėtį. Pratimą baigti, nuleisti rankas ir pakratyti plaštakas. Kartoti 4–6 kartus. Tempas vidutinis.
4. Laisvai pakelti rankas į šalis, lengvai išriesti nugarą, „numesti“ rankas, po to jas pakelti ir sukryžiuoti ant krūtinės. Kartoti 4–6 kartus.
Pernelyg ilgo sėdėjimo prie kompiuterio galimos pasekmės:
judėjimo stoka,
nutukimas,
laikysenos sutrikimai,
stuburo iškrypimai,
nuovargis,
galvos skausmai,
regėjimo problemos (dažnesnė trumparegystė),
padidėjęs dirglumas,
akių nuovargis, sausumas ar peršėjimas,
riešų sąnarių jautrumas,
sprando, pečių juostos, nugaros, juosmens srities skausmai,
priklausomybė nuo kompiuterio.
Patogi darbo poza:
pečiai atpalaiduoti,
alkūnės arti kūno ir arti klaviatūros,
riešas tiesus,
pakankamai erdvės kojoms,
subalansuota, tiesi galvos padėtis,
stuburas atremtas į kėdės atlošą,
pėda tvirtai atremta į grindis,
šlaunys šiek tiek žemiau kelių,
stalo aukštis pritaikytas taip, kad alkūnės būtų ties klaviatūra,
pelė kuo arčiau klaviatūros.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau