){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
AGDD– tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės dalies, vadinamosios geltonosios dėmės, kur sukoncentruojamas šviesos spindulys, – pažeidimas. Geltonosios dėmės, nuo kurios priklauso centrinis regėjimas, ląstelių pasipriešinimas oksidaciniam stresui, metams bėgant silpnėja, o, nykstant jos ląstelėms, pradeda silpnėti regėjimas. Nežinia, kiek degeneracijos požymiai formuojasi vidutiniame amžiuje, tačiau nėra abejonių, kad šios problemos neužklumpa staiga nuo 65-ojo gimtadienio, bet prasideda anksčiau.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas oftalmologas dr. Andrius Cimbalas sako, kad geltonosios dėmės degeneracija – viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Pasak gydytojo, šios ligos paplitimo didėjimui daugiausia įtakos turi auganti pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje ir vis ilgesnis žmogaus buvimas dirbtinėje šviesoje, nes akys yra prisitaikiusios ilgiau ilsėtis ir būti tamsoje.
„Daug lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas, ypač visuotinė elektrifikacija. Žmogus retai kada būna visiškoje tamsoje, jį nuolat supa šviesos šaltiniai, tinklainėje vyksta fotodinaminės reakcijos, susijusios su ląstelių oksidaciniu pažeidimu. Jį paskatina ir rūkymas. Buvo ieškota sergamumo AGDD ir darbo su kompiuteriu sąsajų, bet įrodymų nenustatyta.
Sergamumui šia liga įtakos turi ir rasė – šviesiaodžiai ir žydrų akių žmonės turi mažiau pigmento odoje ir akyse. Melaninas ne tik absorbuoja šviesą ir šviesos energiją paverčia nepavojinga kinetine energija, bet ir pats veikia kaip antioksidantas. Kuo daugiau pigmento, tuo mažiau išsiskiria laisvųjų radikalų. Organizmas turi apsaugos priemonių, bet jos metams bėgant silpnėja. Mažėja akių tinklainėje makulos pigmento – liuteino ir zeaksantino, kurie absorbuoja mėlyną šviesą ir sugaudo laisvuosius radikalus“, – pabrėžia A. Cimbalas.
Pagrindinėmis AGDD ligos priežastimis gydytojas oftalmologas vadina amžių, netinkamą mitybą (valgoma per mažai vaisių ir daržovių, per daug riebaus maisto), rūkymą, arterinę hipertenzija, rasę (šviesiaodžiai, žydraakiai serga dažniau), saulės spindulių poveikį ir pan.
Pirmieji progresavusios ligos požymiai yra netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, daiktai ir objektai atrodo didesni arba mažesni nei yra iš tikrųjų. Pacientai skundžiasi, kad skaitant „šokinėja“ raidės, prieš akis mato juodą dėmę, regėjimas vis blogėja.
Manoma, kad Lietuvoje apie 18 tūkstančių žmonių serga smarkiai progresavusia AGDD. Jungtinių Tautų ekspertų duomenimis, pasaulyje šia liga serga 20–25 milijonai žmonių. Suomijoje serga kas ketvirtas 70–75 metų gyventojas.
„Liga progresuoja iš lėto, silpnėjančio regėjimo ilgai nejaučiama, pakitimai būna neryškūs, todėl dauguma žmonių į pirmuosius ligos požymius nekreipia dėmesio, dėl regėjimo sutrikimų kaltina senatvę ir į gydytojus nesikreipia tol, kol regėjimas visiškai pablogėja“, – pasakojo A. Cimbalas.
Dėl AGDD stipriai nukenčia centrinis regėjimas, labai pablogėja ir sergančiojo gyvenimo kokybė. Žmogus paprastai turi atsisakyti aktyvaus gyvenimo.
„Sergančiajam tampa sunkiau arba iš viso neįmanoma skaityti, vairuoti automobilį, nes tam trukdo regėjimo lauko viduryje atsiradusi tamsi dėmė, o tiesios linijos atrodo kreivos arba su pertrūkiais, jam darosi sunkiau atlikti kasdienius ruošos darbus, didesnė kritimų ir kaulų lūžių tikimybė, trečdaliui išsivysto klinikinė depresija“, – pasakojo oftalmologas, pabrėždamas, kad senėjimo negalima visiškai sustabdyti, tačiau galima ir privalu rūpintis savo akių sveikata, akių ligų profilaktika.
Amžinę makulos degeneraciją nustato akių gydytojas, ištyręs akių dugną pagal pigmentacijos pokyčius, tinklainės audinio atrofijos zonas arba naujų kraujagyslių augimą.
A. Cimbalas pabrėžia, kad vaistai nuo šios ligos jos ne gydo, o tik pristabdo. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profilaktikai, tačiau šimtaprocentinių prevencijos priemonių taip pat nėra.
„Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma, kai tinklainėje atsiranda pavienių pažeistų židinukų, kurie vėliau susilieja į platų atrofijos plotą tinklainėje. Pradinėje ligos stadijoje jie dažniausia nesukelia regėjimo sutrikimų. Bet, išsivysčius atrofijai, regėjimas pablogėja. Bėda ta, kad atrofija kol kas nėra pagydoma.
Kita AGDD forma – eksudacinė, arba šlapioji, kai dėl degeneracinių pokyčių po tinklaine susidaro naujų kraujagyslių membrana. Ši būklė yra gydoma, jei dar nesusidarę randai. Į stiklakūnį leidžiama vaistų, slopinantys naujų kraujagyslių augimą. Pradėjusios augti kraujagyslės sunyksta, sumažėja paburkimas aplink jas, matymas grįžta ar bent toliau neblogėja.
Kitas šios ligos formos gydymo būdas – fotodinaminė terapija, kai į veną suleisti vaistai selektyviai kaupiasi naujadarinėse kraujagyslėse ir, apšvitinus specialiu lazeriu, tos kraujagyslės sunaikinamos.
AGDD susijusi su lėtiniu uždegimu, vaistų jai gydyti ieškoma tarp lokalių uždegimo slopintojų ir neuroprotektorių. Įvairūs tyrimai duoda vilties, tačiau kol kas rezultatai nėra tokie reikšmingi kaip tikėtasi“, – sako akių gydytojas.
Medikai teigia, kad ligos profilaktikai labai svarbu nešioti akinius nuo saulės, atsiradus pirmiems ligos požymiams, vartoti specialius maisto papildus. Tai trečdaliui pacientų leidžia pristabdyti ligos progresavimą. Renkantis maisto papildus, būtina atidžiai perkaityti jų sudėtį.
„Norint išvengti AGDD, ypač svarbu vartoti karotinoidus – luteiną (6–12 mg), zeaksantiną, vitaminus E, C, antioksidantus mineralus cinką, varį, seleną, omega-3 riebalų rūgštis, kurie absorbuoja daug šviesos spindulių, lengvai oksiduojasi ir sustabdo laisvųjų radikalų grandininę reakciją“, – sakė A. Cimbalas.
Nustatyta, kad luteinas ir zeaksantinas, kurių yra žalialapėse daržovėse, ypač brokoliuose, špinatuose, kopūstuose, tiesiogiai veikia AGDD. Senstant geltonojoje dėmėje šių medžiagų labai sumažėja. Jų organizmas pats negamina, todėl būtina gauti iš išorės.
- Nerūkyti. Rūkymas riziką susirgti padidina 2 kartus
• Sureguliuoti svorį. Antsvorio turintiems žmonėms liga sparčiau progresuoja.
• Gyventi aktyviai. Aktyvūs žmonės AGDD serga 70 proc. rečiau nei pasyvieji.
• Saugoti akis nuo tiesioginių saulės spindulių.`
• Valgyti daug daržovių, ypač žalios ir raudonos spalvos, – jose yra daug akims stiprinti reikalingų mikroelementų liuteino ir zeaksantino, vadinamųjų makulos pigmentų, vitaminų antioksidantų E ir C , mineralų seleno, cinko.
• Vartoti maisto papildus, į kurių sudėtį įeina luteinas ir zeakstantinas, vitaminai E ir C.
Ar jums daugiau nei 50 metų?
Ar žinote AGDD atvejų savo šeimoje?
Ar jūsų akių rainelės šviesios?
Ar planuojate kataraktos operaciją?
Ar jums buvo atlikta kataraktos operacija?
Ar rūkote?
Jeigu teigiamai atsakėte daugiau nei į 3 klausimus, rekomenduojame apsilankyti pas akių gydytoją.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau
