Naujas požiūris į sausų akių sindromą ir jo gydymą

Per pastarąjį dešimtmetį ypač padaugėjo informacijos apie sausų akių sindromo epidemiologiją ir patogenezę. Nauja informacija labai pakeitė supratimą apie ligos procesą ir gydymą. Apie tai pasakoja KMU Akių ligų klinikos administratorė gydytoja oftalmologė dr. Ingrida JANULEVIČIENĖ.
 

Nacionalinio Akių instituto patvirtintas sausos akies apibrėžimas – tai ašarų plėvelės stabilumo sutrikimas, dėl kurio atsiranda akies obuolio paviršiaus pažeidimas, susijęs su akies diskomfortu. Sausa akis – tai sutrikdyta pusiausvyra tarp akies obuolio paviršiaus ir ašarų plėvelės. Ašarų plėvelės nestabilumas gali būti suprantamas kaip nepakankama ašarų gamyba arba nepakankama ašarų plėvelės kokybė, dėl ko ašaros greičiau išgaruoja, palikdamos sausą akies paviršių. Neretai abi šios patologinės būklės pasireiškia kartu.
 

Akių išdžiūvimo priežastys


Sausų akių sindromas nustatomas 10–40 proc. suaugusiųjų. Ypač dažnai sausos akies sindromas pasireiškia postmenopauzinio amžiaus moterims. Šis pastebėjimas patvirtino hipotezę, kad ašarų sekrecija yra palaikoma normalaus estrogenų ir androgenų balanso. Po menopauzės, kai androgenų kiekis sumažėja, sutrinka ašarų sekrecija. Normaliomis sąlygomis androgenai saugo ašarų liauką ir akies obuolio paviršių nuo uždegimo.
Apie 1990 metus nauji moksliniai tyrinėjimai atskleidė uždegiminę sausos akies etiologiją bei hormoninio disbalanso įtaką jai. Sausos akies sindromu sergančių pacientų akyse buvo pastebėti uždegimo citokinai, junginių mononukleariniai infiltratai, matricos metaloproteinazių aktyvacija, sukelianti tolesnį akies obuolio paviršiaus pažeidimą. Šiandien pripažinta, kad uždegimas yra neatsiejama sausos akies patogenezės dalis ir gydymas turi būti kryptingas.
Normalus androgeninių hormonų kiekis padeda išvengti uždegimo. Esant normaliam ragenos jautrumui, ašarų liaukos gamina ašaras, kurios maitina ir apsaugo akies obuolio paviršių. Sutrikus normaliai homeostazei, išsivysto sausų akių sindromas – dėl vandens kiekio ašarų plėvelėje sumažėjimo arba dėl sustiprėjusio garavimo. Patologinis procesas sukasi spirale: stiprėjant ašarų liaukos uždegimui, ragenos jautrumas mažėja, todėl ne tik mažėja ašarų sekrecija, bet ir atsiranda vis gilesnių akies paviršiaus pažeidimų, sukeliančių akių diskomforto jausmą bei regos funkcijos sutrikimus.
Dažnai akys džiūsta šildymo sezono metu, kai oras patalpoje nenatūralus. Įvairūs šildytuvai džiovina orą, todėl normali akies drėgmė sutrinka.
Vairuojant automobilį kondicionieriai džiovina orą, ir, jei kelionė ilga, akys tampa visiškai sausos, parausta ar peršti. Šiais atvejais gali padėti dirbtinės ašaros. Jų nereikėtų painioti su vaistais, kurie sutraukia kraujagysles (pvz., preparatu Visine).
 

Sausų akių sindromo gydymas


Sausų akių sindromo gydymas per pastarąjį dešimtmetį keitėsi: dėmesys perėjo nuo ašarų kiekio prie ašarų kokybės.
Antikos laikais sudirgintos akys buvo drėkinamos kiaušinio baltymu, seilėmis. Pirmieji mokslu paremti bandymai aprašomi 1894 m. – gydyti rekomenduojama izotoniniu natrio chlorido tirpalu.
Vėliau į šį tirpalą buvo dedama mucino, želatinos, celiuliozės, siekiant sutirštinti ašarų pakaitalus, kad ilgiau ir stabiliau laikytųsi ant akies paviršiaus, bei vitaminų, kad skatintų erozijų gijimą.
Apie 1980 m. nustačius žalingą akių lašų konservantų poveikį akies obuolio paviršiui, buvo sukurtos dirbtinės ašaros be konservantų.
Apie 1900 m., pastebėjus žalingą hipertoninės ašarų plėvelės poveikį, buvo bandoma gydyti hipotoniniais tirpalais.
Tačiau aišku yra viena – ašarų pakaitalai yra pagalba sausoms akims, bet ne ligos gydymas.
Naujausi klinikiniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti naujų medikamentų ir gydymo būdų veiksmingumą bei saugumą: stimuliuoti ašarų gamybą, kontroliuoti uždegimo procesą ir galbūt vietiniais androgenų pakaitalais užkirsti kelią uždegimui.
 

Sausos akies sindromo gydymo pakopos


1. Sindromą sunkinančių ligų gydymas:
a) gydyti blefaritą, meibomitą (vokų higiena, masažas, geriamieji antibiotikai),
b) riboti sisteminius medikamentus, mažinančius ašarų gamybą (antihistamininiai, anticholinerginiai),
c) gydyti vokų defektus, trukdančius iki galo užsimerkti (ectropion, lagophthalmos),
d) palaikyti normalų aplinkos drėgnumą,
e) paaiškinti pacientui žalingų aplinkos veiksnių poveikį (darbas kompiuteriu, kelionės lėktuvu, skaitymas).
2. Ašarų papildymas:
a) elektrolitų ar polimerų tipo ašarų papildai,
b) lipidų turintys ašarų pakaitalai.
3. Ašarų palaikymas:
a) lipidinės sudėties ašarų plėvelės stabilizatoriai,
b) akiniai su papildoma apsauga/humidifikacija,
c) laikinas, esant reikalui, – nuolatinis ašarų takelio užkimšimas.
4. Ašarų sekrecijos stimuliavimas:
a) Salagen (geriamasis pilokarpinas) arba Cevimeline,
b) Diquafosol tetrasodium (įvykdyti III fazės klinikiniai tyrimai).
5. Uždegimo gydymas:
a) vietiniai steroidai,
b) vietiniai ciklosporinai (Ciklosporinas A 0,05 proc. cikodekstrino tirpale),
c) geriamieji riebalų rūgščių papildai (omega–3, omega–9).
6. Hormonų balanso atnaujinimas – vietiniai androgenai.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai