Paprastos priemonės vaikų regėjimui išsaugoti

Pasaulyje yra daugiau kaip 45 milijonai aklųjų ir per 135 milijonus silpnaregių. Pastebėta, kad šiuolaikinėms technologijoms įsiveržus į žmogaus kasdienybę, vaikų regėjimas pablogėjo pusantro karto. Lietuvoje 26,7 procentai vaikų – trumparegiai. Ką būtina žinoti tėvams, norintiems, kad jų vaikas į šį skaičių nepatektų?
 

Susirūpinti vaiko regėjimu derėtų dar prieš pasireiškiant pirmiesiems silpstančio regėjimo simptomams. Pagrindinis iš jų – pablogėjęs regėjimas į tolį. Iš arti vaikas mato gerai.
Neretai vaikas skundžiasi akių, galvos skausmu smilkinio ar kaktos srityje, formuojasi įprotis žiūrėti į tolį prisimerkus.
Trumparegių yra platesni akių vyzdžiai, ypač antrąją dienos pusę.
Dėl vaiko regėjimo reikia pasikonsultuoti su akių ligų gydytoju: pirmą kartą – 30–40-tą vaiko gyvenimo dieną, vėliau – 6 mėn., 1, 2, 3, 6, 7 metų amžiuje. Mokykliniame amžiuje profilaktinės okulisto apžiūros rekomenduojamos kartą per metus. Profilaktinės apžiūros labai svarbios siekiant anksti diagnozuoti pirmuosius regėjimo aštrumo pakitimus. Tačiau vien jų nepakanka.
Jei norite džiaugtis puikiu vaikų regėjimu, pirmiausia pasirūpinkite taisyklinga mityba. Maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, pats maistas – įvairus.
Nuo mažens žinome apie morkų sugebėjimą pagerinti regėjimą. Šiuo požiūriu naudingos ir mėlynės. Nustatyta, jog jos sustiprina regėjimą, matymą prietemoje ir sumažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje.
Savo savybes mėlynės išsaugo trintos su cukrumi (bet ne virtos).
Apie medikamentus akių ligoms gydyti galima paskaityti interneto puslapyje www.sveikosakys.lt
• Neleiskite vaikui skaityti valgant, važiuojant ar gulint lovoje.
• Neleiskite vaikui žaisti žaidimų mobiliuoju telefonu.


• Kompiuteriu ir televizoriumi vaikas turi naudotis ribotą laiką. Vyresniems nei 10 metų amžiaus vaikams kompiuteriu galima naudotis 1,5–2 val. per dieną. Atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 50 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad vaiko žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn. Televizorių galima žiūrėti tik sėdint.
• Dirbant reikia nuolat leisti akims pailsėti – pajutus nuovargį, daryti 1–2 minučių pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį (greičiau atsipalaiduoja ir pailsi akių raumenys); po 30 minučių įtempto regimojo darbo daryti 5 minučių poilsio pertraukėles, o po 40–45 minučių – 10 minučių pertrauką.
• Pasirūpinkite akių poilsiu ir mankšta. Patartina vieną minutę dažnai mirksėti – stipriai užsimerkti ir atsimerkti. Akutės pailsės, jei vaikas jas užmerks ir ramiai pasėdės 1–2 min. arba žvelgs pro langą tolyn į erdvę.
Akių mankštos pratimai: nesukant galvos, pažiūrėti į viršų, apačią, į kairę ir dešinę; nesukant galvos, akutes sukti ratu į viršų, dešinę, į apačią ir kairę; akutes sukti 5–6 kartus į vieną, po to 5–6 kartus į kitą pusę.
• Jei akys pavargo, išdžiūvo, paraudo, pradėjo perštėti, galite įlašinti dirbtinių ašarų, pavyzdžiui, „Oftagel”. Jos atnaujina natūralią akių drėgmę.
• Pirkite „teisingas“ knygeles ikimokyklinukams bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams: popierius turi būti baltas, geros kokybės; raidės ne mažesnės kaip 4 mm dydžio; fonas turi būti neryškus. Blogai, jei raidės baltos juodame ar spalvotame fone; tarp eilučių turi būti dideli tarpai, paraštės plačios; 50–70 proc. puslapio ploto turi užimti piešinukas.
 

Rekomenduojama televizoriaus žiūrėjimo trukmė


Amžius Rekomenduojama trukmė per dieną
Iki 2 metų Nerekomenduojama
2–3 metai Iki 30 minučių
3–5 metai Ne ilgiau nei 40–50 minučių
5–7 metai Ne ilgiau nei 1,5 val.
7–13 metai Ne ilgiau nei 2 val. (su pertraukomis)

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai