Riešo kanalo (canalis carpalis) tunelinis sindromas (G 56.0)

Apibrėžimas. Tai vidurinio nervo, n. medianus, išeminė- kompresinė neuropatija, dažniausia iš visų kompresinių neuropatijų. N. medianus yra mišrus, turi motorinių, juntamųjų ir autonominių skaidulų. Prieš įeidamas į plaštaką, n. medianus yra ložėje, kurios dugną ir sieneles sudaro riešo stipininiai kauliukai, o dengia skersinis riešo stipininis raištis. Kanale yra pirštų sausgyslės, padengtos fibrozinėmis makštimis. Virš jų, po aponeuroze, eina n. medianus.

Etiologija ir patogenezė. Dėl traumų, tendovaginito, kolagenozių, dishormoninių procesų susiaurėja kanalo spindis, suspaudžiamas n. medianus ir kartu su juo einančios kraujagyslės. Sindromas būdingas tam tikrų profesijų žmonėms: mašininkėms, odontologams, pianistams, staklininkams ir kt., taip pat nėščiosioms. Įtakos turi klimaksas, kai sumažėja lytinių hormonų slopinamasis poveikis somatotropinio hormono (STH) sekrecijai. STH gaminama daugiau ir dėl to pabrinksta minkštieji audiniai.

Klinika ir diagnostika. Riešo kanalo tunelinis sindromas kliniškai pasireiškia parestezijomis dieną, bet ypač naktį, pirštų hipestezija ir hipoalgezija (n. medianus inervacijos srityje I–III ir 1/2 IV piršto). Gali susilpnėti pirštų jėga, atsirasti nykščio pakylos, thenar, raumenų atrofija, odos sausmė, paburkti riešas ir plaštaka. Jei parestezijos juntamos atitinkamoje n. medianus inervacijos zonoje, plaštakos „purtymas“, „kratymas“ yra pakankamai specifiškas ir jautrus metodas, taikytinas siekiant sumažinti tirpulį ir (ar) skausmą.

Sindromo diagnostikos mėginiai:

1)  perkutuojama ties riešo sąnariu iš delninės pusės (Tinel'io simptomas);

2)  rankos pakeliamos virš galvos ir laikomos1 min. (mėginys sukelia nervo išemiją);

3)  plaštaka sulenkiama arba atlenkiama stačiu kampu ir laikoma 1 min. (Phalen'o mėginys).

Visada būna II ir III pirštų galų skausmas ir parestezijos. Sutrinka šių pirštų jutimai ir motorika. ENMG patvirtina n. medianus neuropatiją (mielinopatiją ir (ar) aksonopatiją) riešo srityje. Riešo kanalo echoskopija gali rodyti nervo kompresiją, taip pat patikslinti kitas priežastis, sukėlusias kompresiją (ganglijai, sąnarių uždegimas, sustorėjusios sausgyslės ir kt.). Tai leidžia anksčiau apsispręsti, koks gydymo metodas yra tinkamiausias.

Gydymas. Skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, diuretikų (kai ranka patinusi), kai kada miorelaksantų, lokali ir pečių juostos fizioterapija. Skausmo klinikose ar patiries turinčių specialistų gali būti atliekamos gliukokortikoidų injekcijos į riešo kanalą. Jei efektas nepakankamas, galima atlikti iki 3 injekcijų kas 3–6 savaites. Esant pradinėms stadijoms, gydyti galima skirti fonoforezę su hidrokortizono emulsija. Rekomenduojama modifikuoti riešo veiklą, taikyti riešo įtvarus. Nepadedant konservatyviam gydymui, atliekama chirurginė nervo dekompresija, kurios rezultatai dažniausiai labai geri.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.