Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Psichinės ligos  » Ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį

Ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį

Sergantis psichikos liga žmogus dažnai negali kritiškai įvertinti savo būklės ar atsakyti už savo veiksmus, juo labiau kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Todėl šiame straipsnyje, norime atkreipti dėmesį į kai kurias būkles, simptomus, ženklus ar signalus, kai reikėtų susirūpinti ir padėti artimiesiems ar pažįstamiems žmonėms ir taip išvengti nemalonių skaudžių įvykių.
 

Pasitraukimo iš gyvenimo signalai


Žmonės, kurie planuoja pasitraukti iš gyvenimo, dažniausiai tam ruošiasi ir mums palieka tam tikrus netiesioginius „signalus“. Kai kuriuos iš jų, kaip pavyzdžius, pateikiame lentelėje.
Verbalinės (žodinės) reakcijos ---- Elgesio reakcijos
„Greitai bus nebesvarbu“ ---- Pvz., savo turto išdalinimas.
„Geriau, kai manęs nėra“ ---- Raštelis apie savižudybę.
„Pasaulis būtų be manęs tobulesnis“ ---- Gali būti fizinių simptomų, atsiradusių ne dėl apibrėžtų medicininių priežasčių. Gali įsigyti ginklų, nuodų ar virvių.
„Daugiau nebeištversiu“ ---- Nesilaiko vaistų vartojimo režimo, kaupia medikamentus ar narkotikus, kuriuos galėtų panaudoti, kad perdozuotų.
„Vis tiek aš niekam tikęs“ ---- Pakartotiniai piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais atkryčiai.
„Aš jiems parodysiu“ ---- Rizikingas elgesys, pvz., vairavimas dideliu greičiu, klajojimas pavojingose miesto vietose be tikslo, taip pat lankymasis izoliuotose ar pavojingose vietose, pvz., ant aukštų pastatų, tiltų.
„Aš nežinau, kaip jaučiuosi“ ---- Nuotaikos pokyčiai su irzlumo ir pykčio protrūkiais.

 

Depresijos požymiai. Kodėl juos svarbu atpažinti?


Depresija yra dažnai pasitaikanti liga, tačiau ne visada greitai atpažįstama. Todėl, kad kartais sergantieji kreipiasi į gydytojus, skųsdamiesi įvairiais somatiniais (kūno) sutrikimais, kurių priežastys nenustatomos, nerandamos. Dažnai depresija pasireiškia kartu su kitais sutrikimais, pvz., priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų sindromu, žalingu šių medžiagų vartojimu, kuris trukdo nustatyti depresiją. Tačiau dažniausiai pagrindiniai požymiai, kurie leistų įtarti šią ligą, yra: sudribusi laikysena, liūdnas veidas ir abejingas žvilgsnis, suglamžyta, netvarkinga apranga, svorio priaugimas arba, atvirkščiai, svorio netekimas, sumažėjusi energija bei darbingumas, nesidomėjimas anksčiau džiaugsmą ir malonumą teikusia veikla, nenoras bendrauti, užsisklendimas savyje, kartais be aiškios ar rimtos priežasties atsiradęs verkimas, savigrauža, savęs nuvertinimo, nepasitikėjimo, beviltiškumo ir kaltės jausmai, o visa tai gali nuvesti į savižudybę.
 

Ūminės manijos būsena


Tai būklė, priešinga depresijai. Šiai būklei būdinga pakili nuotaika, pagreitėjusi minčių eiga, hiperaktyvumas, padidėjęs energinis potencialas, savikontrolės stoka, sumenkęs savikritikos jausmas, todėl žmogus savo būsenai būna nekritiškas, neigia ligą ir gydymo reikalingumą. Esant manijai, ypač didelis pasitikėjimas savimi, per daug aktyvus įsitraukimas į tikslo siekiančią veiklą (pvz., visuomeninę veiklą mokykloje ar darbe, padidėjęs seksualinis aktyvumas), nerūpestingas elgesys ir per dažnas pramogavimas, kuris gali turėti skaudžias pasekmes (pvz., pinigų švaistymas parduotuvėse, netinkamas seksualinis elgesys ir neprotingos investicijos), persivalgymas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikais. Taip pat šios būklės žmonės lengvai išblaškomi, jie yra kalbūs, flirtuojantys, mažai miega naktimis, moterys dažnai būna per daug išsipuošusios, per daug pasidabinusios papuošalų (ypač dažnai būna perdėtas galvos puošimas, taip pat gali būti netvarkingas, per ryškus makiažas).
 

Psichozė – sunki ir pavojinga būklė


Terminas „psichozė“ reiškia, kad sutrinka realybės suvokimas. Tuomet žmogus gali būti pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams, visai to pats nesuprasdamas. Todėl svarbu laiku atpažinti šią būklę ir kuo anksčiau suteikti pagalbą. Psichozė gali išsivystyti daugelio somatinių ir psichinių ligų metu. Galima sakyti, kad psichozė išsivysto, kai stresorius viršija žmogaus galimybes jį įveikti, ir tuo metu įvyksta emocinis lūžis. Tokiu atveju gali atsirasti:
▪ haliucinacijos – nesamų dalykų jutimas be išorinio dirgiklio. Gali būti klausos (žmogus girdi balsus arba garsus, kurių iš tikrųjų nėra), regos (mato žmones, gyvūnus arba negyvus daiktus), uoslės (užuodžia kvapus, kurių tuo metu neįmanoma užuosti), taktilinės (jų metu žmogus ant odos, odoje arba po oda jaučia lietimą, spaudimą, taip pat gali jausti, kaip ant odos, kūno šliaužioja skruzdės, gyvatės, kirmėlės, vabzdžiai ir pan.) haliucinacijos;
▪ kliedesiai – liguistos, neatitinkančios tikrovės mintys ar samprotavimai dėl klaidingo realybės suvokimo. Nors šie samprotavimai, sprendimai neatitinka tikrovės, tačiau pacientas labai jais tiki, nepaisydamas faktų, įrodančių šių minčių klaidingumą. Pvz., ligonis mano, kad keli policininkai ir šalies prezidentas laukia jo prie įvažiavimo, kad pagautų darant ką nors neteisėto ir pašalintų iš bendruomenės. Kliedesių gali būti įvairių, pvz., persekiojimo kliedesys (ligonis galvoja, kad jį nuolat seka, stebi, nori pakenkti), pavydo kliedesys (ligonis įsitikinęs, kad jo žmona neištikima), hipochondrinis kliedesys (ligonis įsitikinęs, kad serga sunkia ir nepagydoma liga), bylinėjimosi kliedesys (ligonis kreipiasi į įvairias instancijas, bylinėjasi dėl tariamai pamintų jo teisių) ir kt.
▪ sutrikti mąstymas – pasireiškia mąstymo formos ir turinio sutrikimai. Pvz., minčių fuga (mintys šokinėja nuo vienos temos prie kitos, kurios yra tarpusavyje nesusijusios), mąstymo trūkis (staiga išnyksta mintys, galvoje atsiranda absoliuti tuštuma), perseveracija (tam tikros frazės ar temos kartojimas pasibaigus pokalbiui), nerišlus mąstymas arba kitaip „žodžių mišrainė“ (ligonis sako tarpusavyje nesusijusius žodžius, pvz., „truputis lietaus sukuria vakar dainas“), paranojinis mąstymas (mano, kad visi nori jam pakenkti).
 

Pagyvenusių žmonių liga – demencija


Demencija yra labai sunki ir stipriai luošinanti liga. Kai demencija pražiūrima, jos pasekmės gali būti katastrofiškos. Tačiau daugeliu atvejų šios ligos neatpažįsta nei pats sergantis žmogus, nei jo šeimos nariai, kartais net ir gydytojai. Patys ligoniai dažniausiai nepastebi todėl, kad sutrinka jų kognityvinės (pažintinės) funkcijos, o šeimos nariai mano, kad pasireiškiantys sutrikimai yra nulemti fiziologinio senėjimo proceso. Be to, ligos pradžia yra laipsniška, kognityvinės funkcijos blogėja palaipsniui, taip pat palaipsniui sutrinka socialinis, darbinis ir kasdieninės veiklos funkcionavimas.
Todėl pagrindiniai požymiai bei simptomai, kurie padėtų įtarti demenciją, būtų šie:
▪ nesugebėjimas sekti minčių sekos, tvarkyti čekių knygelės arba nesugebėjimas pasigaminti maisto, pavalgyti, apsirengti, nueiti į tualetą;
▪ nesugebėjimas sudaryti problemų sprendimo planų;
▪ sunku vairuoti automobilį, surasti reikiamą kelią pažįstamoje vietoje;
▪ sunku surasti žodžius savo mintims išreikšti bei pokalbiui palaikyti;
▪ padidėjęs pasyvumas bei nesidomėjimas supančia aplinka;
▪ padidėjęs dirglumas ir įtarumas;
▪ klaidingas vaizdinių bei garsinių dirgiklių interpretavimas.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS