){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
1.Krūtų savityra – svarbi norint anksti aptikti krūties vėžį. Kada ją reikia atlikti?
a) Vieną kartą per metus
b) Menstruacinio ciklo pradžioje
c) Menstruacinio ciklo viduryje
d) Praėjus kelioms dienoms po mėnesinių
2.Krūties vėžio rizika didėja senstant. Kada rekomenduojama atlikti mamogramas?
a) Nuo 25 metų amžiaus
b) nuo 40 metų amžiaus
c) nuo 65 metų amžiaus
3.Kas iš toliau išvardintų veiksnių mažina krūties vėžio riziką moterims, kurių artimos giminaitės sirgo šia liga?
a) Žindymas
b) Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas
c) Alkoholio vartojimas
d) Ankstyva menstruacijų pradžia (iki 12 metų amžiaus)
4. Vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu
a) Teisinga
b) Klaidinga
5. Kuris teiginys yra KLAIDINGAS?
a) Krūtų implantai nepadidina krūties vėžio rizikos.
b) Didžioji dalis krūtyje aptinkamų sukietėjimų – gerybiniai.
c) Moterys, kurių krūtys mažesnės, rečiau serga krūties vėžiu.
6.Kuris teiginys TEISINGAS?
a) Gausus riebaus maisto vartojimas paauglystėje padidina krūties vėžio riziką vėlesniame amžiuje.
b) Norint sumažinti krūties vėžio riziką, reikia gauti pakankamai vitamino D.
c) Nėštumo nutraukimas padidina krūties vėžio riziką.
d) Visi teiginiai yra teisingi.
7. Liemenėlės dėvėjimas padidina krūties vėžio riziką
a) Teisinga
b) Klaidinga
8. Sukurta vakcina, sauganti ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo krūties vėžio
a) Teisinga
b) Klaidinga
c) Vakcina tebekuriama
1. Teisingas atsakymas „d“. Krūtis reikia tikrintis kiekvieną mėnesį, patartina pradėti kuo anksčiau, pvz., nuo 20 metų amžiaus. Nuolat tikrindamos savo krūtis, išmoksite pastebėti pakitimus. Geriausia tai daryti praėjus kelioms dienoms po mėnesinių, kadangi tuo metu krūties audinys nėra skausmingas. Jei menstruacijų nebėra, geriausia tikrintis bet kurią tą pačią kiekvieno mėnesio dieną. Pirmiausia apžiūrėkite krūtis veidrodyje nuleidusi rankas, uždėjusi rankas ant klubų ir laikydama rankas už galvos. Atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė krūtų forma, spalva, ar neatsirado naujų įdubimų, iškilimų, ar nepadidėjo odos raukšlėtumas, ar spenelis neįtrauktas, ar nėra iš jo išskyrų, ar, keliant rankas aukštyn, abi krūtys pakyla vienodai. Po to čiuopkite krūties audinį trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis, judėdamos menama spirale nuo spenelio ir palaipsniui nuo jo toldamos. Pradžios čiuopkite paviršiuje esančius audinius, po to – gilesnius. Tyrimo pabaigoje paspauskite spenelius ir atkreipkite dėmesį, ar neatsirado išskyrų. Krūtis čiuopkite ir atsigulusi ant nugaros, geriausia tai daryti pasidėjus po mentimis pagalvėlę. Nepamirškite užrašyti, ką apčiuopėte. Nesutrikite pastebėjusios, kad audinys gruoblėtas. Palaipsniui išmoksite atskirti normalų audinio gruoblėtumą nuo naujai atsiradusių pakitimų.
2. Teisingas atsakymas „b“. Mamografija – tai vaizdinis rentgeninis krūtų ligų tyrimas, kuriuo galima aptikti krūties navikus nuo 2 mm dydžio. Mamogramas rekomenduojama atlikti nuo 40 metų amžiaus, pirmoje menstruacinio ciklo pusėje. Jaunesnių moterų krūtų liaukinis audinys yra tankesnis, riebalinio audinio yra mažiau, todėl mamografija nėra informatyvi. Joms tikslinga atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą. Rizika sirgti krūties vėžiu labiau padidėja nuo 45 metų amžiaus. Krūties vėžio programos mamografinė patikra Lietuvoje nemokamai atliekama moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kokybiškai atliekami mamografiniai tyrimai mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti 35 proc.
3. Teisingas atsakymas „a“. Žindymas, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, gali smarkiai sumažinti krūties vėžio riziką moterims, kurių šeimose buvę krūties vėžio atvejų. Tyrėjų duomenimis, žindančioms rizika sumažėja daugiau nei perpus, palyginti su tomis, kurios kūdikio nežindė. Manoma, kad tai susiję su tam tikrais krūtų uždegimo procesais netrukus po gimdymo (nežindant kūdikio). Žindymas padeda išvengti šio neigiamo veiksnio. Deja, mokslininkų išvadose pateikiama, kad moterims, kurioms nėra šeiminės krūties vėžio anamnezės, žindymas didesnės įtakos rizikai sirgti šia liga neturi. Tuo tarpu ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas, ankstyva menstruacinio ciklo pradžia ir alkoholio vartojimas susiję su krūties vėžio rizikos padidėjimu, šie veiksniai įtraukti į krūties vėžio rizikos veiksnių sąrašą. Alkoholis labiausiai didina nuo hormonų priklausomo vėžio riziką ir, beje, tyrimais nustatyta, kad nutukusioms ir pomenopauzinio amžiaus moterims alkoholis ligos riziką didina labiau nei jaunesnėms ir nenutukusioms. Alkoholio vartojimas (3–4 porcijos per savaitę) didina krūties vėžio recidyvo („sugrįžimo“) riziką.
4. Teisingas atsakymas „a“. Nors tai reta onkologinė vyrų liga, vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu. Lietuvoje šiuo vėžiu serga 3,6–4,9 vyrai iš milijono. Nustatyta, kad vyrai dažniausiai serga krūties vėžiu, sulaukę vyresnio amžiaus – 60–65 metų. Vyrų krūtis turi nedaug liaukinio audinio, todėl dažniausiai navikas pažeidžia spenelio sritį. Dažniausiai pasitaikantis ligos simptomas vyrams – mažas ir kietas guzelis krūties audinyje, gali pakisti spenelio odos spalva, odos tekstūra arba pati spenelio forma. Genetiniai veiksniai ir kepenų ligos, alkoholio vartojimas vyrams padidina riziką sirgti krūties vėžiu.
5. Teisingas atsakymas „c“. Krūties dydis nėra susijęs su rizika sirgti krūties vėžiu. Be abejo, stambesnes krūtis tiek apčiuopos būdu, tiek radiologiniais tyrimo metodais ištirti sudėtingiau, didesnė klaidingai neigiamo rezultato tikimybė, sunkiau aptikti labai smulkius pakitimus. Tačiau tam ir patariama tirtis nuolat, kad pakitimai būtų aptikti iškart, kai tai bus įmanoma. Krūtų implantai neturi jokios įtakos sergamumui šia liga. Implantas nepadidina krūties audinio kiekio ir onkologiniu požiūriu yra visiškai saugus. Nors pripažįstama, kad, esant didesniems krūtų implantams, krūtis ištirti gali būti kiek sunkiau.
6. Teisingas atsakymas „d“. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad lytinio brendimo metu mergaitėms valgant daug riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, grietinėlės pagrindu pagamintų ledų, bulvių traškučių ir pan., greitai besiformuojančiame krūtų audinyje vyksta pakitimai, panašūs į uždegimą, tai ir padidina krūtų vėžio išsivystymo riziką. Mokslininkai intensyviai įvairiais aspektais tiria vitamino D įtaką krūties vėžiui. Pasirodo, šis vitaminas itin svarbus krūties vėžio prevencijai, o sergančioms, išvengus šio vitamino stokos, gerėja pagrindinio gydymo rezultatai. Vyresniame amžiuje net ilgalaikis buvimas saulėje neužtikrina pakankamo vitamino D kiekio gamybos, todėl jo rekomenduojama vartoti papildomai. Beje, vitaminas D vyresnio amžiaus moterims svarbus ir osteoporozės profilaktikai.
Nėštumo nutraukimas – tai milžiniškas hormonų pokytis moters organizmui, paveikiantis ir procesus krūtyse. Ilgą laiką onkologai ir ginekologai diskutavo šiuo klausimu, 2003 metais nėštumo nutraukimo ir krūties vėžio ryšys buvo paneigtas, tačiau, remdamasi naujausių tyrimų duomenimis, Aborto ir krūties vėžio koalicija teigia, kad ryšys yra, nėštumo nutraukimas kartu su kitais rizikos veiksniais padidina krūties vėžio riziką nuo 20 iki 50 procentų.
7. Teisingas atsakymas „b“. Mitas apie tai, kad nuolatinis liemenėlės dėvėjimas didina krūties vėžio riziką, gana gajus, tačiau mokslinių tyrimų, kurie galėtų tai patvirtinti, nėra. Šios teorijos šalininkai teigia, kad 24 valandas per parą dėvint liemenėlę, ypač su metaliniais lankeliais, sutrikdoma smulkiųjų limfinių takų veikla ir normalus krūties audinių drenažas. Tuo aiškina ir didesnį išsivysčiusių šalių moterų sergamumą šia liga, palyginti su neišsivysčiusių šalių. Bet mokslinio patvirtinimo šiai teorijai nėra. Teorijos priešininkai tikina, kad sergamumo skirtumas tarp išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių labiau susijęs su mitybos ypatumais. Kad ir kaip būtų, visą parą liemenėlės dėvėti nereikėtų, einant miegoti, šį moterišką aksesuarą reikėtų nusiimti.
8. Teisingas atsakymas „c“. Iš tikrųjų JAV mokslininkai jau kurį laiką kuria vakciną, kuri padėtų išvengti krūties vėžio. Vakcina sukurta, taikant pelytėms, gauti įspūdingi rezultatai. Nė viena skiepyta pelytė vėžiu nesusirgo, o kontrolinės grupės gyvūnėliams vėžinis procesas vystėsi. „Jeigu vakcina žmogui pasižymės tokiu pačiu poveikiu, netrukus galėsime kovoti su šia baisia liga panašiai, kaip kovojame su vaikiškomis ligomis,“ – sako tyrėjai. Tačiau šis tyrimas vis dar yra mažos apimties, o tiriamo vaisto saugumas ir efektyvumas dar turi būti įvertintas tyrimais su žmonėmis.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
