Moters lytinių organų uždegimai

IKI 30 PROC. MOTERŲ LIETUVOJE KENČIA NUO NEVAISINGUMO, O MAŽAI ŠALIAI - TAI LABAI DIDELIS SKAIČIUS.
 

Uždegimas kyla, kai jungiamojo audinio, kraujagyslių ir nervinės ląstelės reaguoja į pažeidimą. Nors uždegimas dažniausiai yra vietinis procesas, tačiau pakinta įvairios sistemos - ypač imuninė, endokrininė, nervų. Uždegimą gali išprovokuoti išoriniai ar vidiniai žeidžiantys faktoriai. Prie išorinių faktorių galima priskirti įvairias traumas, biologinius (infekcijos) ir cheminius (pvz., spindulinis vėžio gydymas) veiksnius. Vidiniai uždegimą sąlygojantys faktoriai - susilpnėjęs imunitetas, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Uždegimo pažeistose ląstelėse vyksta tam tikri procesai. Moteris, kuriai kilo lytinių organų uždegimas, dažniausiai skundžiasi trimis simptomais: apatinės pilvo dalies ar strėnų skausmu, pagausėjusiomis išskyromis ir mėnesinių ciklo sutrikimu. Beje, mėnesinių ciklo sutrikimai pasitaiko rečiau nei kiti simptomai.
Gydymo sėkmė ir trukmė labai dažnai priklauso nuo to, ar uždegimas yra specifinis (t.y. virusai, mikoplazmos, chlamidijos), ar ne. Specifinis uždegimas - tai toks, kai jį sukelia specifinis sukėlėjas. Paprastai sukėlėją pavyksta nustatyti, tačiau moterys dažniausiai pačios pradeda vartoti antibiotikus, nepasitarusios su gydytoju. Tačiau toks savarankiškas gydymasis nepadeda ir tenka kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju jau daug sunkiau nustatyti sukėlėją ir gydymas būna nepalyginti sunkesnis nei tada, kai pastebėjus simptomus pirmiausia kreipiamasi į gydytoją.
Jeigu moterį dažnai kamuoja įvairūs uždegimai, jai būna labai sunku pastoti, neretai ji tampa nevaisinga. Nevaisingų moterų anamnezėje - ilgi gydymosi nuo uždegimų metai.
Labai dažnai pasitaiko makšties gleivinės uždegimas (kolpitas), kurį gali sukelti streptokokai, stafilokokai, žarninės lazdelės, trichomonos, Candida genties grybeliai, virusai. Infekcija į makštį patenka per išorinius lytinius organus. Moteris pastebi, kad padaugėja išskyrų (kartais žalsvos spalvos), atsiranda perštėjimas išorinių lytinių organų srityje, lytiniai santykiai tampa skausmingi.
Jeigu uždegimas yra nespecifinis, tai paprastai jis išgydomas gana lengvai, o jeigu specifinis - sunkiau. Gydymas skiriamas atlikus būtinus tyrimus. Beje, siekiant, kad gydymas būtų veiksmingas, moters partneriui taip pat dažnai tenka gydytis. Tačiau medikai susiduria su didžiuliu vyrų nenoru gydytis. Taip susidaro užburtas ratas: moteriai nusibosta eiti pas gydytoją dėl nuolat pasikartojančių uždegimų, o gydytojui pernelyg sunku gydyti pacientę, kai užsikrėtęs ir partneris - jos praktiškai neįmanoma pagydyti. Jeigu gydomi abu partneriai, ligą galima išgydyti, tačiau pasitaiko ir taip, kad moteris dažnai keičia partnerius arba jos vyras turi daug moterų - liga vėl lieka neišgydyta arba pernelyg dažnai pasikartoja.
Moteris, kuri pastebėjo nerimą keliančius simptomus, visų pirma turėtų kreiptis į ginekologą. Gydytis pačioms tikrai nepatartina. Nors vaistinėse yra įvairių preparatų, slopinančių uždegimą, tačiau prieš juos pradedant vartoti būtinas ginekologinis ištyrimas, nes šalia įprasto makšties uždegimo pasitaiko ir uždegimas, kurį sukelia žaizdelės. Gydytojas turi atlikti kolposkopinį tyrimą ir tada galės diagnozuoti, dėl ko atsirado išskyrų: ar dėl makšties uždegimo, ar gimdos kaklelyje yra kokia nors žaizdelė, kurioje yra liaukos, produkuojančios daugiau baltųjų.
Jeigu moterį dažnai kamuoja makšties uždegimai, gali pakisti natūrali makšties flora (gerybiniai mikroorganizmai) ir ginekologui tenka ilgokai gydyti, kol ji atsistato. Bet jeigu uždegimas negydomas, jis plečiasi, kyla aukštyn ir pasiekia gimdos kaklelį. Po to uždegimas perauga jau į gimdos uždegimą, pereina į kiaušintakius, o iš čia - į kiaušides. Būna blogai, jeigu uždegiminis procesas pereina į purųjį jungiamąjį audinį, esantį šalia gimdos, kitaip tariant, dubens purųjį audinį. Moteriai vystosi parametritai, kuriuos labai sunku gydyti, reikia daug kantrybės, o paskui - reabilitacijos kurorte.
Gimdos gleivinės uždegimas (endometritas) yra retesnė liga. Ji gali prasidėti po aborto, padaryto nesilaikant aseptikos taisyklių, gimdymo metu patekusios infekcijos, po netinkamo intrauterinės spiralės įstatymo. Uždegimas gali apimti visą gimdos gleivinę ar tik jos dalį, o jeigu liga sunki - uždegimas gali išplisti į gimdos raumenį. Susirgusi moteris dažnai jaučia apatinės pilvo dalies skausmą, kartais plintantį į kirkšnį, pakyla kūno temperatūra, atsiranda nemalonių išskyrų.


Mūsų klinikoje padažnėjo moterų, besikreipiančių dėl uždegimo, kuris išsivysto laiku neišsiėmus intrauterinės spiralės. Intrauterinė spiralė yra svetimkūnis, o gimdoje ji išbūna 10 ar daugiau metų (nors gydytojas pataria išsiimti ją po 3-5 metų, bet moteris dažnai į tai nekreipia dėmesio, nes gerai jaučiasi), po to įauga į gimdos raumenis, gali net juos perverti ir patekti į pilvo ertmę. Atsiranda milžiniški pakitimai: spiralė nėra pritaikyta būti pilvo ertmėje, todėl kyla pūlingas procesas - abscesas. Ligonę dažnai tenka operuoti, tenka net spręsti klausimą dėl gimdos pašalinimo - gydymas labai skausmingas. Po operacijos tenka labai ilgai gydytis, reikalingas drenas, skiriama labai daug antibiotikų. Ligonių tikrai gaila, nes labai dažnai jos galėjo išvengti šių sunkių komplikacijų laiku pasikeisdamos intrauterinę spiralę.
Kiaušintakio ir kiaušidės uždegimas (salpingoooforitas) yra viena iš dažniausių moters lytinių ligų, kurią dažniausiai sukelia infekcija, prasidėjusi makštyje, gimdos kaklelio kanale ar gimdos ertmėje. Ji gali prasidėti po aborto, komplikuoto gimdymo, sergant sepsinėmis ar kt. ligomis. Uždegimas gali būti ūmus, poūmis ir lėtinis. Ūmiam salpingoooforitui būdingas gana stiprus, nuolatinis apatinės pilvo dalies skausmas, plintantis į šlaunis, kartais į juosmenį, labai sustiprėjantis dirbant fizinį darbą, lytiškai santykiaujant, taip pat tuštinantis, šlapinantis. Padažnėja pulsas, padidėja kūno temperatūra, pagausėja pūlingų, kartais aitraus kvapo išskyrų, pakinta kraujo sudėtis. Sergančiai lėtiniu salpingoooforitu moteriai nuolat skauda juosmenį, kryžmenį, sumažėja darbingumas, “sulimpa takai”, kuriais iš kiaušidės į gimdą patenka kiaušinėlis, todėl moteris negali pastoti.
 

SPECIFINIAI UŽDEGIMAI


Specifiniai moters lytinių organų uždegimai gali būti trichomoninės, grybelinės, gonokokinės kilmės, taip pat juos gali sukelti virusai, mikoplazmos, chlamidijos, tuberkuliozės mikobakterijos.
Trichomonozė - infekcinė, lytiniu būdu užkrečiama liga, kurią sukelia makštinės trichomonos. Trichomonoze serga 50-60 proc. moterų. Ligai būdingos gausios, gelsvai žalsvos spalvos išskyros. Gydant ligą būtina gydyti ir jos partnerį, nors jis ligos simptomų gali ir nejausti (vyro apyvarpės smegmoje gali būti neaktyvių trichomonos formų, kurios, lytiškai santykiaujant, gali patekti į makštį ir ten sukelti uždegimą).
Kandidomikozė. Ligą sukelia vienaląstis mikroorganizmas, kurio yra apie 80 rūšių. Palankias sąlygas kandidamikozei sudaro sutrikusi angliavandenių (cukrinis diabetas) ir baltymų apykaita, vitaminų perteklius ar trūkumas, neracionalus antibiotikų vartojimas, pakitusios gleivės. Kandidomikozę gali išprovokuoti tai, kad įvairiomis priemonėmis (makšties plovimais, higieninėmis priemonėmis) sunaikinamos makštį apsaugančios bakterijos. Ligai būdingas perštėjimas, deginimas makštyje ir išorinių lytinių organų niežėjimas, gausios išskyros, noras dažniau šlapintis. Gydomi abu partneriai. Liga nemaloni, tačiau nepavojinga.
Bakterinė vaginozė - tai makšties infekcija, kai pagausėja natūraliai esančių bakterijų. Moteris jaučia nemalonaus kvapo (supuvusios silkės) išskyras iš makšties, makšties erzinimą, pagausėja išskyrų. Liga diagnozuojama labai paprastai - ant kalio šarmo užlašinamas šių išskyrų lašas ir iš karto pajuntamas nemalonus kvapas.
 

VIRUSINĖS LIGOS


Virusiniai uždegimai priskiriami prie venerinių ligų, nes jomis užsikrečiama lytiškai santykiaujant. Gimdos, kiaušintakių, šlapimo pūslės uždegimą sukelia herpes virusas, gimdos kaklelio kanalo, šlaplės - urogenitalinis virusas.
Moteris labai gąsdina urogenitalinė chlamidijozė. Pagal Lietuvos statistiką atrodytų, kad kiekviena moteris, kuriai buvo darytas chlamidijų tyrimas, sirgo šia liga. Tačiau jeigu moteris tikrai serga chlamidijoze, visų pirma atsiranda išorinių lytinių organų, kirkšnies niežėjimas, kartais ir skausmas. Be to, moteris negali pastoti, nes prasideda suaugimus sukeliantis procesas mažajame dubenyje. O jeigu moteris pastoja, tai labai abejotina, kad ji serga chlamidijoze. Laborantas ir laboratorija, atliekanti chlamidijų tyrimą, turi būti gavęs tarptautinį sertifikatą.Pavyzdžiui, Kaune tikrai patikimos laboratorijos, galinčios atlikti chlamidijų tyrimą, yra Kauno visuomenės sveikatos centre (yra gautas Švedijos sertifikatas) ir Kauno akademinėse klinikose.
Lytinių organų pūslelinę sukelia herpes simplex virusas, perduodamas lytinių santykių metu. Kyla išorinių lytinių organų skausmas, niežėjimas, po to atsiranda skausmingų pūslelių grupelės, kurios vėliau sutrūksta ir lieka žaizdelė. Be to, jaučiamas galvos skausmas ir bendras negalavimas. Beveik pusei ligonių liga pasikartoja savaime po kelių mėnesių ar metų, tačiau ilgainiui pasveikstama. Liga per kraują gali pasiekti kitus organus ir jeigu žmogaus imuninė sistema nusilpusi (pvz., gydant vėžį), jam bus daug sunkiau kovoti su šia infekcija.
Gonorėja - tai gonokokų sukelta, labiausiai paplitusi venerinė liga. Ja dažniausiai užsikrečiama lytiškai santykiaujant, ypač su atsitiktiniu partneriu. Nelytiniu būdu užsikrečiama retai: per rankšluosčius, kempines, naktinius puodukus, miegant vienoje lovoje be kelnaičių. Gonorėja dažniausiai prasideda ūmiai, gausiomis išskyromis, perštėjimu šlapinantis ir skausmingu šlapinimusi. Gali pasireikšti ir nenormaliu kraujavimu. Tačiau jos pradžia gali būti ir ne tokia stipri. Negydoma ūmi gonorėja pereina į lėtinę.
Gonorėja gali pasireikšti didžiosios makšties prieangio liaukos uždegimu, gonorėjiniu šlaplės uždegimu (sergant ūmine forma pasireiškia 90 proc. ligonių), gimdos kaklelio gleivinės uždegimu (apie 80 proc. moterų), tiesiosios žarnos uždegimu (kai patenka išskyrų iš makšties), akių gonorėja (dažniausiai serga naujagimiai, kai sekreto patenka iš gimdymo takų), gonorėjiniu faringitu (užsikrečiama per oralinius lytinius santykius), gimdos gonorėjiniu uždegimu ir gonorėjiniu gimdos priklausinių uždegimu.
Jei gonorėja negydoma, infekcija per kraują gali patekti į sąnarius, odą, kaulus, sausgysles ir kitas organizmo dalis - tokia būklė yra pavojinga.
Jeigu laiku ir tinkamai gydoma apatinės lytinių organų dalies gonorėja, ji dažniausiai pagydoma, nelieka jokių pėdsakų. Tačiau viršutinių lytinių organų gonorėja ne visada išgydoma, gali likti skausmingų sąaugų, moteris tampa nevaisinga.
Gydymosi metu reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių arba naudoti prezervatyvus.
Gaila, tačiau statistikos, kiek žmonių gonorėja serga Lietuvoje, nėra. Specialistai mano, kad Lietuvoje tikrai nesumažėjo šios ligos atvejų, tačiau dabar žmonės, vengdami viešumo, dažniau kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, kuriose nėra ligonių apskaitos.
Lytinių organų tuberkuliozė yra reta liga. Ją sukelia į organizmą patekusios mikobakterijos. Sergant šia liga skauda strėnas, apatinę pilvo dalį, moteris tampa nevaisinga. Be to, pasireiškia simptomų, panašių ir į kitas tuberkuliozės formas: pablogėja bendra savijauta, stipriai prakaituojama, blogai miegama, sumažėja apetitas.
 

KAIP APSISAUGOTI NUO LYTINIŲ ORGANŲ UŽDEGIMŲ


Visų pirma reikia laikytis sanitarinio higieninio režimo. Jeigu dažnai kartojasi uždegimai, reikėtų nesimaudyti šaltame vandeny (pvz., jūroje), stengtis neperšalti.
Nors higieniniai tamponai patogūs, tačiau dažnai juos naudojant gali kilti makšties uždegimai, kuriuos sunku išgydyti. Tamponus reikėtų pasirinkti tik ypatingais atvejais, pvz., kai vykstame į komandiruotę ar pan. Be to, tamponuose yra ir sintetinių medžiagų, kurios jautresnėms moterims gali sukelti alergines reakcijas.
Be gydytojo nurodymų pačioms plauti makšties nereikia: dažnai plaunant ji praranda sugebėjimą natūraliai apsivalyti.
Reikėtų dėvėti natūralaus pluošto apatinius baltinius, nes sintetiniai nepraleidžia oro ir atsiranda labai palankios sąlygos mikroorganizmų dauginimuisi.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai