Jei prieš keliasdešimt metų vėžio diagnozė reiškė skausmingą mirtį, tai paskutiniuoju metu vėžys tapo sunkia lėtine liga, gydoma ilgą laiką. Išgyvenamumo rodikliai tampa panašūs į kitų lėtinių ligų. Medicinos mokslas progresavęs tiek, kad galima užkirsti kelią ligai pačioje jos pradžioje. Galima vėžio, kaip ir kitų ligų, profilaktika. Deja, ne tik pacientai, bet ir medikai dar neskiria tam pakankamai dėmesio. Jei moterys bent kartą per metus lankytųsi pas specialistus, joms būtų laiku nustatomos ir gydomos ikivėžinės formos, tuomet vėžys taip dažnai neišsivystytų. Vėžio profilaktika yra labai svarbi, nes ikivėžiniai pakitimai dažniausiai nesukelia jokių pastebimų klinikinių simptomų. Tačiau jie gali tapti tolesnių lėtai vykstančių ląstelių transformacijų, kurios baigiasi vėžiu, pradžia. Kuo ankstyvesnės stadijos vėžys diagnozuojamas, tuo didesnė tikimybė jį išgydyti.
Nors anksti pradėjus gydyti rezultatai paprastai būna geri, moters sąmonėje vėžio diagnozė dažnai reiškia neišgydomą ligą, ir pirmiausia kylanti emocija yra baimė. Baimė gali būti ir teigiama emocija, skatinanti profilaktiškai tikrintis. Tačiau, kai baimė per didelė, ji tampa kliūtis adekvačiai reakcijai. Iš baimės atsiranda neadekvati gynyba – vengimas. Vengiama ne tik galvoti apie ligos galimybę, tikrintis profilaktiškai, bet ir kreiptis į gydytoją jau esant aiškiems ligos simptomams. Būtent todėl dažnai nustatoma uždelstos ligos atvejų. Visų medikų pareiga – šviesti visuomenę, aiškinti apie geras prognozes anksti diagnozavus vėžį, stengtis išsklaidyti pasenusį požiūrį į šią ligą.
Diagnozavus vėžį, moteris išgyvena didelį liūdesį ir sielvartą. Didžiausią stresą sukelia pats požiūris į ligą, nes vėžys asocijuojasi su kažkuo baisiu ir nenugalimu.
Vis daugiau kalbama, kad psichikos būsena turi didelę reikšmę įvairių ligų atsiradimui ir eigai. Manoma, kad vėžio atsiradimui turi reikšmę ilgalaikiai bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmai. Tokių jausmų kankinamas žmogus įsiteigia sau nesąmoningas nuostatas: „nenoriu gyventi“, „lėtai naikinu save“, o imuninė sistema tik įvykdo psichikos nurodymus. Kita vertus, psichikos būsena turi didelę reikšmę pacientės pasveikimui. Iš onkologinių ligonių, kurie į savo ligą žiūrėjo kaip į lėtinę, o ne mirtiną ligą, grupės išgyveno du trečdaliai.
Vėžio diagnozė pirmiausia asocijuojasi su netektimi. Netektis gali būti reali ir įsivaizduojama, numanoma. Psichologijoje yra skiriamos šešios netektys:
• Materialinė (asmeninės nuosavybės).
• Asmens (skyrybos, mirtis).
• Vaidmens (darbo, sutuoktinio praradimas, vaikų išėjimas iš namų).
• Funkcinė (klausos, regėjimo, sugebėjimo dirbti, apsitarnauti save praradimas).
• Sisteminė (didelis gyvenimo pasikeitimas, pvz., emigracija, kalėjimas).
• Neįgyvendintų troškimų ir svajonių netektis (suvokimas, kad to, ko labai trokšta, niekada nebebus).
Kiekviena netektis sukelia sielvartą, gedėjimo reakciją.
Susirgusi vėžiu pacientė gali patirti keturias netektis: funkcinę (netenkama fizinių jėgų), vaidmens (darbingumo praradimas), sisteminę (gyvenimo būdo pasikeitimas) ir troškimų neišsipildymo (tenka susitaikyti, kad daug ko jau niekada nebebus).
Moters, sužinojusios, kad serga vėžiu, psichologinė būsena praeina keletą fazių: neigimo, pykčio, derybų, depresijos, susitaikymo. Kad ir kaip moteris kentėtų, visos šios stadijos yra reikalingos. Pvz., neigimas, yra lyg apsauginis barjeras šoko metu, leidžia sukaupti jėgų ir apsiprasti su sunkia žinia ar netektimi.
Antroji stadija – pyktis: „Kodėl man tai atsitiko? Ką aš blogo padariau? “ ir pan. Vėliau prasideda derybų stadija: „Ką daryti, kaip gyventi toliau?“, dar vėliau – depresijos stadija, kai pacientė sielojasi dėl ligos ir savijautos. Labai svarbu, kad depresija neužsitęstų pernelyg ilgai, kad kuo greičiau ją pakeistų susitaikymo su liga stadija.
Dirbant su ligone svarbu gerbti jos jausmus, nenuvertinti „nebrandumo“ ir nesugebėjimo susitaikyti su situacija. Tik sėkmingai praėjusi visas stadijas ligonė gali išsiugdyti viltį. Tai nebūtinai viltis pasveikti. Net suvokdamas mirties artėjimą, ligonis gali žvelgti į gyvenimą su viltimi pamatyti brangų žmogų, sutikti pavasarį ir t.t. Dirbant su sunkiais vėžiu sergančiais ligoniais vienas svarbiausių psichoterapinio darbo elementų yra vilties skatinimas. Nors teisiniu požiūriu ligoniui visada turime sakyti tiesą, tačiau svarbu prisiminti, kad kartais tiesa gali žmogų net nužudyti. Reikia jautriai reaguoti į paciento klausimus, kurie atsispindi, kiek jis yra pasiruošęs priimti informacijos.
Klinikinė depresija sergant vėžiu pasireiškia nuo 16 iki 50 proc. atvejų. Moterys, ypač po radikalesnio gydymo (operacijos ar chemoterapijos), kai pablogėja išvaizda (suprastėja odos būklė, pakinta veido spalva, slenka plaukai, gali pakisti svoris ir kt.), jaučia didelį nerimą, kuris išlieka gana ilgai. Būtent šiuo periodu labai svarbi kvalifikuoto psichologo, psichiatro pagalba.
Moterys, sergančios krūties ar gimdos vėžiu, dažnai baiminasi, kad, netekusios šių moteriškumą simbolizuojančių organų, gali netekti ir sutuoktinio. Slepia, kad buvo atlikta operacija, pašalinta gimda, nes bijo būti paliktos.
Moteriai prarasti grožį ir žavesį, ypač gana jauno amžiaus, yra didžiulis emocinis, fizinis ir psichinis stresas. Net praėjus 3 metams po onkologinės ligos diagnozavimo, 20–30 proc. ligonių išlieka nerimo sutrikimas.
Visais atvejais šalia psichoterapijos reikia ir atitinkamo medikamentinio gydymo.
Psichoterapija gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti fizinį skausmą ar net prailginti gyvenimo trukmę. Veiksmingai gali būti taikoma tiek individuali, tiek grupinė psichoterapija, yra specialios atsipalaidavimo technikos, kurių metu pacientės išmokomos palaikyti gerą psichologinį kontaktą su aplinka, didinti savęs suvokimo laipsnį, išsakyti savo emocijas – baimę, liūdesį, nerimą.
Labai svarbu išmokyti pacientę atsikratyti blogų minčių, gerinti psichologinį kontaktą su artimaisiais, taip pat išgirsti kitus žmones, jų problemas ir skaudulius.
Būtina išmokyti ligonę tiksliai suformuoti bei išsakyti savo poreikius, mintis, išgyvenimus, nes nuo to labai priklauso ir tolesnio gydymo sėkmė.
• Priminkite pacientei, kad vėžys šiuo metu dažnai yra visiškai pagydomas.
• Skatinkite nepasiduoti abejonėms, pykčiui ir nevilčiai bei daryti tai, apie ką visada svajoja, – yra pavyzdžių, kad tai net gali padėti pasveikti.
• Padėkite pacientei suprasti ir užjausti savo artimuosius – jiems taip pat nėra lengva.
• Priminkite, kad bet kokiu atveju – gyvenimas tęsiasi ir nereikia pasiduoti nevilčiai bei juodoms mintims.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau