Skydliaukė nešalinama lengva ranka

Iš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“:

„Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalinti“

 

Skaitytojo laišką komentuoja Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ir Bendrosios medicinos praktikos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Aurelija Krasauskienė.

 

Kokiomis ligomis sergant skydliaukė pašalinama visiškai?

 

Yra dvi organizacijos – Amerikos ir Europos skydliaukės ligų asociacijos, kurios nulemia ir nuolat koreguoja skydliaukės ligų diagnostiką ir gydymą. Lietuva taip pat vadovaujasi šiomis nuorodomis. Skydliaukės šalinimo operacijos atliekamos tik pagal griežtas indikacijas. Pirmoji – skydliaukės vėžys.

Noriu nuraminti, jog, skirtingai nuo kitų lokalizacijų, skydliaukės vėžys nėra labai greitai plintantis, ir apskritai tarp itin dažnai pasitaikančios mazginės skydliaukės formos vėžio atvejų būna tik apie 10 proc. Todėl labai skubėti ir prašyti, kad jau kitą dieną būtų atlikta operacija, tikrai nėra reikalo. Juolab kad tie mazgai dažnai randami atsitiktinai, pacientas niekuo nesiskundžia, ne pirmus metus taip gyvena. Išimtis paskubinti operaciją – kai pacientui jos laukimas sukelia sunkius psichologinius išgyvenimus.

Antroji indikacija – kai skydliaukės mazgai spaudžia kaklo organus. Skydliaukė apgaubia du svarbius organus: kvėpavimo vamzdelį (trachėją) ir rijimo vamzdelį (stemplę). Kai, augdami ir plėsdamiesi, skydliaukės mazgai šiuos du vamzdelius pastumia iš vidurio linijos arba susiaurina jų spindį, pacientas gali jausti dusulį, pasunkėti rijimas. Moterys dažnai skundžiasi, kad dūsta pakėlusios rankas (pvz., kabindamos užuolaidas). Atlikus tyrimą ir nustačius, kad mazgai yra didesni nei 3 cm ir juos stebint matoma, kad yra augimo tendencija, rekomenduojama skydliaukę šalinti.

Trečioji indikacija – neveiksmingas gydymas medikamentais sutrikus skydliaukės veiklai. Ketvirtoji – dėl kosmetinių priežasčių, kai mazgas yra didelis, aiškiai matomas, deformuoja kaklą, ir žmogui tai kelia nepatogumų.

Taigi skydliaukės šalinimo operacijos aiškiai apibrėžtos ir atliekamos labai kruopščiai įvertinus visus paciento duomenis, pasikonsultavus su visais specialistais – radiologais, chirurgais, patologais.

 

Ar tokios operacijos dažnos? Ar Vakarų šalyje jos taip pat atliekamos, gal Lietuvoje dažniau?

 

Mūsų šalyje skydliaukė dažniausiai šalinama nustačius vėžį. Užsienyje, jeigu navikas yra labai mažas, atliekamos ir dalies skydliaukės operacijos. Tačiau tuomet kyla klausimas dėl tolimesnio paciento stebėjimo. Nes tik visiškai pašalinus skydliaukę ir paskyrus jodo terapiją galima „išgaudyti“ visus vėžio išplitimo židinius. Pacientai dažnai bijo gydymo jodu, nes mano, kad tai panašu į spindulinį gydymą arba chemoterapiją. Tačiau taip nėra. Šis gydymas pagrįstas tuo, kad radioaktyvųjį jodą kaupia tik skydliaukės ląstelės, o jį sukaupusios – apsišvitina ir žūsta. Dėl to galima išnaikinti praktiškai visas skydliaukės audinio metastazes. Taigi skydliaukės vėžio gydymo rezultatai iš tiesų yra geri. O jeigu dalis skydliaukės palikta, jodo terapijos taikyti negalima, ir naviko plitimą sustabdyti yra sunkiau.

Be to, neretai operacijos metu chirurgas gali pamatyti, kad skydliaukė pakitusi daugiau negu diagnozuota ultragarsu. Tokiu atveju chirurgas gali priimti sprendimą šalinti visą organą.

Visiškas šalinimas rekomenduojamas ir diagnozavus daugiamazgę skydliaukę. Nes, pašalinus tik dalį skydliaukės, išlieka labai didelė likusios dalies ataugimo tikimybė. Todėl gali grėsti pakartotinės operacijos, kurių metu komplikacijos jau dažnesnės. Visą skydliaukę stengiamasi pašalinti ir kai diagnozuojama padidėjusi skydliaukės veikla su akių pokyčiais.

 

Kaip gyventi po skydliaukės pašalinimo?

 

Pašalinus skydliaukę organizmą būtina papildyti tuo, ko jis neteko, – skydliaukės hormonu. Kai šio preparato dozės tinkamai parinktos, pacientas jį tvarkingai vartoja, taip pat nuolat atlieka hormonų kraujyje tyrimus ir stebi savo būklę, jo gyvenimo kokybė smarkiai nepakinta. Netgi nėštumo atveju, vartojant vaistų, vaisius sėkmingai išnešiojamas.

Tačiau prieš operaciją išsamus ir rimtas pokalbis su endokrinologu ir chirurgu yra būtinas. Pacientas turi žinoti pirmuosius požymius, kada skydliaukės veikla nepakankama ir kada ji per daug aktyvi. Vienu atveju hormono dozės bus per mažos, kitu – per didelės. Kai skydliaukės hormonų per daug, krenta svoris, gausiai prakaituojama, žmonės tampa jautrūs, jiems slenka plaukai, moterims sutrinka mėnesinių ciklas, dreba rankos, atsiranda akių pokyčių. Kai per mažai – žmogus būna itin ramus, mieguistas, bijo šalčio, jam užkietėja viduriai, jis blogiau orientuojasi, skundžiasi sausa oda, plaukų slinkimu, moterims vėlgi gali sutrikti mėnesinių ciklas.

Gyventi pašalinus skydliaukę reikia išmokti, tačiau tai nėra sunku ir tikrai lengviau negu sergant cukriniu diabetu. Tereikia vartoti vaistų ir stebėti savo organizmo pojūčius. Jokių fizinio aktyvumo, kelionių ar kitų apribojimų nėra.

 

Viena sunkių skydliaukės operacijų komplikacijų, kai kartu per klaidą pašalinamos ir prieskydinės liaukos. Prašome tai pakomentuoti.

 

Kiekviena operacija – stresas, ir net patyrusio chirurgo rankose gali įvykti nenumatytų dalykų. Tačiau komplikacijų, kai kartu išoperuojamos ir prieskydinės liaukos, būna tikrai mažai tose gydymo įstaigose, kur tokių operacijų atliekama daug. Juk žinoma, kad chirurgui patirtis ir praktika – svarbiausi dalykai jo kvalifikacijai palaikyti ir kelti. Todėl skydliaukės operacijos turi būti atliekamos didžiuose centruose, pvz., Kauno klinikose skydliaukės šalinimo operacijų atliekama apie 800 per metus.

Pagrindinės dvi komplikacijos – hipokalcemija, t.y. mažas kalcio kiekis kraujyje, ir balso stygas inervuojančio nervo pažeidimas. Daugumos pacientų anatomija panaši – ir balso stygas inervuojantys nervai, ir prieskydinės liaukos išsidėsčiusios tipinėse chirurgams žinomose vietose. Tačiau kartais prieskydinės liaukos gali būti įkomponuotos į pačią skydliaukę arba įtrauktos į jos mazgo vėžinį procesą. Tokiu atveju tenka šalinti viską: ir skydliaukę, ir prieskydines liaukas.

Kita vertus, komplikacijos gali ir praeiti. Balso stygų ląstelės gali atsinaujinti, normalizuojasi ir kalcio apykaita, nes mūsų organizmas taip sutvertas, kad, netgi per klaidą pašalinus 3 iš 4 prieskydinių liaukų, likusioji gali kompensuoti pašalintųjų darbą. Tik, aišku, reikia laiko.

 

Ar skydliaukė – organas, kurį lengva ranka galima pašalinti?

 

Skydliaukė labai svarbi, nes jos hormonai reikalingi nuo vaisiaus užsimezgimo iki akių užmerkimo. Būtent skydliaukės hormonai formuoja vaisiaus nervinio vamzdelio augimą, o mūsų intelektualumo koeficientas didele dalimi priklauso nuo to, kiek skydliaukės hormonų vaisius gavo iš mamos. Be to, skydliaukės hormonai reguliuoja visą medžiagų apykaitą, ji netgi vadinama grožio liauka, nes nuo jos veiklos priklauso medžiagų apykaita, odos, plaukų, nagų būklė širdies veikla.

Skydliaukės, kaip ir apendicito ar kitų organų, operacijos atliekamos tik pagal aiškiai suformuluotus kriterijus. Turiu 30 metų darbo stažą ir galiu drąsiai teigti, kad per pastaruosius metus tokių operacijų atliekama vis mažiau.

 

Kokie yra alternatyvūs gydymo metodai vietoje skydliaukės operacijos?

 

Kai skydliaukės mazgai nėra piktybiniai, nors jų ir daug, jie nėra operuojami, o nuolat stebimi. Žmonės turi tai ramiai priimti ir suprasti. Užsienio literatūroje aprašomi atvejai, kai, esant tam tikroms skydliaukės patologijoms, punkcijos metu į mazgelius suleidžiama juos tirpinančių skysčių. Lietuvoje tokio gydymo nėra. Todėl nepatarčiau laisva ranka pakišti savo skydliaukę bet kam, suleisti į ją neaiškios kilmės skysčių. Deja, bet tokių atvejų pasitaiko.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai