smilga
Pranešimai: 92

2015-11-24 20:11

KAM MAN FILOLOGE IR TU NEPATRAUKSI...AŠ NOREČIAU ATVAZIUOTI SU ROBIU(GERAI BŪTU JEI PATEIKTUMĖTE FIZINIUS DUOMENIS, ABU)

zigfridas
Pranešimai: 68

2015-11-24 20:11

SMILGA, SU FILOLOGE ATVAZIUOJI PRIE MEGOS, PADARYSIM PSICHOLOGINE SESIJĄ BE APATINIŲ, KOMONZIBLIŽĖ.

smilga
Pranešimai: 92

2015-11-24 19:11

Siaubas... nejaugi čia taikoma... man?
Nebeturiu ką pasakyti

vija
Pranešimai: 379

2015-11-24 16:11

Tai kartais ir as pati taip jauciuosi,bet koks skirtumas.:)Man atrodo,kad linksmiau,kai musu yra daugiau.Ir jaukiau:)Ir aplamai,man atrodo,kad kazkas pasikeite,kai sudirbo musu pasikalbejimu kambari.Gal pabandyt ten grizti?

vija
Pranešimai: 379

2015-11-24 16:11

Labas,jaunime:)

zuikis
Pranešimai: 392

2015-11-24 16:11

Mėgstu aš šitą epą
ne už keturių tūkstantmečių galybę,
ne už prakrito sluoksnius ir
sanskrito antsluoksnius
netgi ne už įstabią kraujo jūrą
palei Hastinapuros sienas,
o už tai,kad
kuomet ją bučiuoju,
kuomet pažodžiui
ja užsikemšu burną,
kažin kur trachėjoj
savaime
išlenda
grumendamas ritasi
katakombomis kūno
išverstakis
ugnimi spjaudantis
rdquo;Mahabharatardquo;,
rdquo;Mahabharata!..rdquo;

zigfridas
Pranešimai: 68

2015-11-23 17:11

aj, dzin viskas, gana man kurti, taip ir nepaėmiau nei vienos, o taip norėjau...bet ką čia padarysi, kai negali. Maniau, bent kokia višta tai tikrai sutiks, bet ir ta - nei už ką. Nu galvoju eisiu į mens factory, va ten tikrai man pasiseks. Bet kur tau. Jie net nenorėjo į mane žėt. Žo, nusiminiau aš visai, kone pravirkau. Ir taip nesvietiškai nusikeikiau. Bet nepadėjo. Tai leiskit bent čia pafantazuot. Gal ir išsigydysiu.

zigfridas
Pranešimai: 68

2015-11-23 13:11

norėčiau atsiprašyti visų, kad prieš tai visada taip rašinėdavau, gal ką įžeidžiau ir panašiai. Nesmerkit labai, norėjau tik pajuokauti, nors, tikrai kartais perlenkdavau lazdą. Tikrai sorry.
Geros dienos visiem, gud bay :)

zuikis
Pranešimai: 392

2015-11-22 17:11

Abejonė gali būti tik ten, kur yra klausimas, klausimas tik ten, kur yra atsakymas, o atsakymas tik ten, kur kažkas gali būti pasakyta.
Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti.

Ludwigas Wittgensteinas

smilga
Pranešimai: 92

2015-11-21 21:11

Nuo tam tikro meto ėmiau jausti, kad žmonės, gyvenę iki mūsų, niekur nedingo. Jie liko ten pat, kur buvo, tiesiog mes su jais egzistuojame skirtinguose laiko matavimuose. Mes vaikštome tomis pačiomis gatvėmis, vieni kitiems nematomi. Mes pereiname juos kiaurai, o už stiklinių naujamadiškų statinių fasadų man regisi kadaise čia stovėjusių namų kontūrai: klasikiniai frontonai ir naivūs mezoninai, pilni puikybės ažūriniai vartai ir dryžuoti šlagbaumai.

/B. Akuninas, G. Čchartišvilis. Kapinių istorijos/

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių