depresijos gydymas

[a]

Valia gali padėti gerai mokytis,išmokti rašybos taisykles-tada parašysite diktantą be klaidų.
Valia padeda prisiversti sportuoti,sveikai maitintis ir t.t.-tada nesirgsit.

[Leta]

Aš vis iš savo varpinės. Na kaip gali valia padėti, pvz. parašyt diktantą be klaidų? Tiek pat valia padeda man ir nesirgti.

[Leta]

Čia Palangoj toks prastas tinklas, iš vis vos kruta. Kaune aš irgi nesiskundžiu.
Vandenis turiu, ir ne tik vandenis. As pati nežinau ko noriu, muzikos gal. o gal kokių mantrų. Nemėgstu, kai reikia ilgai siųstis, tada geriau įsirašyti ir persinešti su diskeliu.
Kuo domiuosi tai pati daug maž susirenku. Iš kitų įdomu gauti dėl to, kad tai padeda suprasti kuo jūs gyvenat.
Rytoj grįžtu į Kauną, tai turėsiu viską po ranka ir tinklą ir Skype ir archyvus.

[mike]

Tikejimas kad ir koks jis butu, jei jis teigiamas yra gerai ir padeda mums.

[Roberta]

Mačiau ir bleep, ir apie vandenį:) tikrai geri dalykai.Aš kol kas grožių negavau iš Vieno...

[Vienas]

Inete galima parsisiust kazkokiu filmu,tam reikia programu (kuriomis draugai dalinasi).Neblogi :Tibeto mirusiu knyga,Velykaia taina vody,what the bleep,samsara.Rusu neseniai pasirode filmas -Ostrov.Na ne visiems viskas patinka ir suprantama.Masines kulturos amziuj gyvenam draugai.Taigi tenka dalintis tikraom vertybem tik is ranku i rankas..)

[vi]

Nevaikštau pas daktarus, tad neturiu popieriaus, kuriame man juodu ant balto būtų prikabinta depresija. Pati sau irgi tokios diagnozės nesilipdysiu. Tačiau paskutinius penkis metus serotonino kiekis manyje yra permanentiškai pamažintas, ir viskas pamažėle su mažais stabtelėjimais rieda žemyn. Tokių kaip aš ant žemės milijonai: pervargimas darbe, nuolatinis stresas, problemos ir nelaimės šeimoje, pokyčiai aplink supančiame gyvenime, prie kurių kiek senesnio sukirpimo žmonės jau negeba prisitaikyti, etc., ir serotoninui nėra iš kur rastis. Aš palaikau, iš vienos pusės, mintį jog „vien tik chemija (smegenyse) valdo mus“, o iš kitos, manau, jog chemiją mes galim įtakoti, ir ne vien tik kita chemija (vaistais). Po sakymu, jei negali pakeisti gyvenimo (serotonino inhibitoriaus), pakeisk požiūrį į jį, irgi pasirašau. Viską suprantu ir žinau, o palubėj jau daugiau nei metus besiplaikstančio voratinklio negaliu nubraukti – rankos nekyla... Ką jau ten pakeist požiūrį, tarkim, į nepagydoma liga sergančio artimo žmogaus problemą... Visi mes turime didesnių-mažesnių problemų (serotonino inhibitorių), jų neturi tik tie, kurie nesuvokia, jog jų turi, tačiau ne visi prisižaidžiam iki depresijos. Kodėl? Dėl įvairių priežasčių, bet mane domina viena – tikėjimas, kad Dievas tikrai yra. Tikintys žmonės neserga depresija. Gal mums trūksta tikėjimo, kad galėtume pakelti gyvenimą nesusirgus?

[Leta]

Trenktas čia tinklas, taip iš dūšios prirašiau ir še, negalime rasti serverio...
Antrą syk nebepakartosiu.
Rašiau, kad piliulei, matyt, trūksta dėmesio.
Ir be to, dėl valios pastangų. aš nežinau, kas mane susargdina, ir kas išgydo. Buvau sau tokia bjauri, nevykėlė, visą gyvenimą nųugyvenusi ne taip. O dabar esu ganėtinai patenjkinta savimi. Ir ne valia man padėjo, kad gyvenimas pasidarė mielas.
Esu įsitikinusi, kad problemos sprendžiamos ne toj erdvėj, kur jos atsiranda. Todėl ir piliulė galėtų padėti, jei būtų pakankamai kieta ir išspirtų ką nors iš įprastos gūžtos. Taigi, jei būtų kieta...

[Leta]

Na ir vėl stebuklai. Ir vėl nespėjau į rdquo;drakąrdquo;, belieka pamosuoti kumščiais. Nesuprantu kaip atsitiko, kad tokioj įdomioj vietoj pažiro piliuilės. Toks ramus ir turiningas pokalbis vystėsi. Gali būti, kad piliulei kaip tik tai ir sukėlė pavydą ir pyktį. Aš manau, kad tu žmogau su piliulės veidu trokšti dėmesio ir sieki jo taip kaip moki. Taip būna ir mažiems ir dideliems, norisi atimti dėmesį iš tų, kurie jo gauna daugiau. Aš irgi šiek tiek susierzinau, kad be manęs čia toks gražus bendravimas vyko. Na kodėl be manęs Nevidimkos susimetėt į mano daržiuką, lyg negalėjot manęs palaukti, dabar dar įvarysit mano mano vyrui kokį priepuolį. Ar, neduok dieve, įkrisit kuri nors jam į akį (nežinau kas blogiau).

[Roberta]

Namie tai tik sūnaus paštą galiu duoti.Jis-mano geras draugas:)) ladomas@gmail.com. Turėjau ir aš gmaile, bet beveik nenaudojau, tai pamiršau slaptažodi:))Butų gera, jei kas parašytų. Tikrai, juk čia nete gal nelabai gražu ir saugu lieti savo vidinį pasaulį...