Visuotine literatura

[petriukas]

Labuk. Taip..kramtau bandele ir rasau...kazin kas cia gausis kaip sakai?:-) su draugu prakalbejau valanda telefu, kazin kokie tarifai...nu bet norma taip..BATAI SUPLYSO! tai yra vienas. As namiskius raminu, kad viskas suklijuojama, bet bent jau mamos tai neramina..nezinau..reiks itikint. Ryt lauk..:-) nes atrodo yra minciu...ai, ryt jauciu juoksiuos is tokio rasimelio naktinio. Labos! ;-)

[petriukas]

Hmmm...kai neturi ka pasakyti - tyleti ir klausyti, tai va, as ir paklausysiu :-)

[zuikis]

Nuotaika

+4, bet vis dėlto žiema
ir tarsi būčiau šaltakraujis gyvis -
varlėkas baloje - neaukštas lygis,
nedidelė gyvenimo drama

bet vis dėlto... +4, o kas
temperatūrą sieloj išmatuotų?
kas varlę pabučiuotų? išvaduotų
nesveiką galvą remiančias rankas?

Aidas Marčėnas

[Leta]

Tada, kai suprasi

ir vieną dieną suprasi,
būtinai suprasi:
tu pralaimėjai,
pralaimėjai ne kažkada ir ne kažkam,
bet visuotinai ir neatšaukiamai,
todėl dabar visuotinai ir neatšaukiamai
esi įrašytas į gyvenimo autsaiderių sąrašus,
bet tu nesigąsdink,
nes viskas, kas įvyko,
negalėjo neįvykti:
žvaigždės tavo gimimo valandą
negalėjo keliauti kitais dangaus keliais
ir ganytis kitose dangaus ganyklose,
moterys, kurias mylėjai,
negalėjo nepriklausyti kitiems -
todėl viskas įvyko taip, kaip reikėjo,
pagal planą,
iš anksto parašytą scenarijų,
spektaklis buvo iš anksto ir talentingai surežisuotas,
ir savo vaidinimu tau beliko vien patvirtinti
didelį jo kūrėjų įžvalgumą,
ir tu tai padarei,
bet jie irgi padarė didelę,
gal net lemtingą klaidą
pamiršę, kad pralaimėjus
vėl tampama laisvu,
laisvu rinktis naują nusivylimą
ir naują pralaimėjimą.

Alvydas Valenta

[Lilė]

pranešu, kad greitai atvažiuos mūsų brangūs draugai Jonas ir ZIGFRIDAS.

[r]

Nesiruošiu nieko siekti, ateis savaime, nepriklausomai nuo norų, paslapčių paslaptis.

Labanakt:)

[r]

Induistinė mįslė

Kas greičiau pasieks Dievą? Tas, kuris Jį myli ar neapkenčia?

Atsakymas: tam, kuris myli, prireiks septynių gyvenimų, neapkenčiančiam užteks trijų, nes jis daug dažniau galvoja apie Dievą

[zuikis]

Aš nieko negyvenau ir niekam
nieko nedaviau, pats
nieko neturėjau - viskas, ką liečiau,
buvo tik skausmo kekės ir džiaugsmo
akikirkos -,

Nei vieno žmogaus aš nepadariau
laimingu
ir niekas man atvira širdim niekados
savęs neatvėrė-,

Vogdamas gyvenau - aš vogiau sau
dideles džiaugsmo akimirkas, vogiau
mergaičių ir moterų akis,
rankų palietimus.

Aš ėmiau ir išmaldas, aš ėmiau-
aš melavau sau, sakiau, tai yra
meilė; o žinojau, tai buvo
iliuzija.

Mano gyvenimas yra
Niekas. Ką aš daviau kitiems?
Nieko. Kam manęs kada nors
tikrai reikėjo - be mano
motinos - kuriai tedaviau
skausmą -,

[?]

Mirties nuojauta... Senas angelas - mirties angelas...

jie mane nužudys Gurzufe
bus saulėtekis skaisčiai tyras
bus itališka jūra žydra
arba uolos subridę į vandenį
vakarop akmeninguose pliažuose
temsta siauros gatvelės mirtis
ji atsėlina rožiniais pirštais
senas angelas buivolo kojom
...
valgo valgo o kartais dainuoja
vakarop valgo jūrą Gurzufe
...
ten kur kėkštas per amžius neskraido

(S.Geda)

[r]

Žmogus savo sąmonę plėtojo lėtai ir per vargą, daugybę amžių, kol tapo civilizuotas (sutarta tokiu laikyti rašto išradimą, apie 4000 m. pr. Kr.). Ir ši evoliucija toli gražu nesibaigė, nes didelės žmogaus psichikos sritys tebeskendi tamsoje. Tai, ką mes vadiname siela (psyche), anaiptol nesutampa su mūsų sąmone ir jos turiniu.


Karl Gustav Jung