Na bus gerai ir vėlyva ksva, ar ne taip? O kad nenusimintumėt po šaukštelį medaus. Medus Violla iš mano draugės tėvų kaimo. Naturalus.
Šiaip aš šiandien apatiška. vakar buvau pas dantistę, tai dar dabar svaigstu.
Turbūt kiekvienas atrandam savo takelį, kuriuo ieškom geresnio buvimo šitam pasaulyje. Aš irgi daug esu išbandžius ir išmąsčius. Tik parašyti apie tai glaustai neišeina. Ir su ta ramybe/neramybe nepasakiau visko, ką norėjau, nesigavo. Kažkada mes su bendradarbiais sugalvojom tokią schemą: jei aš save pavaizduočiau kaip tašką, o savo žinojimo lauką kaip sferą, kurios centre esu aš, tai nauji nežinomi dalykai yra tos sferos išorėje. O kai aš einu jų link, tai mano rutulys vis tiek laiko mane centre ir neprileidžia prie naujovių. Todėl reikia kad kas nors palaikytų tą mano ratą, kad galėčiau išlįsti ir pagriebti naujas mintis, easančias išorėje (arba, kad mane išmestų, kas gal ir nebūna malonu). rdquo;Palaikytirdquo; gali tik kiti žmonės. Na čia tokia mechanika, gal ir vėl bus neaišku, bet mes tada kaifavom nusipiešę.
