depresijos gydymas

[Roberta]

Kokie tie mano alibi, Viola. Nesupratau.
.Na,Vienas, ką rašai viskas taip tai taip, tik...o kad žinočiau tuos būdus, kuriais pasiremdama galėčiau tapti ir ta stipria, ir ta mokančia valdyti jausmus, mintis ir t. t....Įdomu būtų žinoti, kaip būtent Tu tai išmokai. lengva pasakyti-pailsėk, tegu taps tavo sieloj ramu ir tylu, bet kaip tai padaryti, kai problemų pilna, darbų pilna, o nuotaika liguista. Džiaugiuos, kad Jums pavyko rasti kelius ir takus.. Kas tai buvo-psichoterapija? logiškas sumąstymas ir valia? O gal kokia dvasinė praktika? savitaiga?Ar tiesiog nauji vėjai gyvenime pakeitė tai...

[violla]

Kas čia per realybės šou?
Lietuva turi Minedą, mūsų forumas Piliulę.
Piliule,žmoguti,kas tau nutikę tokio baisaus gyvenime? Gerai,rašyk,kad tik tau palengvėtų.
Jei ne čia,tai nors pirštu ant vandens...Jau net neerzini.Tai sakiau. Būtinai rašyk rašyk,kol nurimsi. Iki kito užplaukimo.

[Anonimas]

Senokai buvau,bet ,blyn, cia idomu. registracijos vieta ir laika paskelbkite viesai.
rezervuokit vieta,nes registruosiuosi. jega!!!pirmyn!

[violla]

Laba. Vat,ir nenoriu keliauti į Kauno dienas, man taip nesvarbu...Čia jau rsquo;per negaliursquo; nedarysiu. Toks tikras depresijos veidas...žinau. Visa šeima išvažiavo-o aš eisiu sutvarkyti braškių lysvę,nupjausiu žolę prie namo. Tiesiog nepatogu prieš savo žmones.
Aš privalau kažką daryti,kitaip-nėra čia ko valkiotis pilkai lediniu veidu. Turiu aš ir taip vadinamų,somatinių problemų. Bet labai tikiu,kad ir juos galima palaipniui apraminti.
Jaučiuosiu kaip apvytusi alyva: nei grožio,nei gyvenimo kvapo... Bet šiam sakiniui aš dar nededu taško...
Pasakykit...juk tai nevykėlio užrašai...
Bjauri šiandien mano būsena.

[Roberta]

o tai tie vėžliukai kur? turbūt tam muziejuje Smiltynėje?:))
Visą rytą lauke aš. Turiu mažą daržiuką dėl malonumo , sporto ir naudos. Na, kaip Violla-dirbu ir kokiai uogai, salotai be chemijos ir grožį bandau kurti:))Bet daržo boba nenoriu būti, tad sėju ir auginu tik tiek, kad tai man būtų malonumas, o ne lažas.nenoriu vaikščioti juodom panagėm ištisai:))
Pasiėmiau fotiką ir fotkinau va gerą pusvalandį visas savo sugyventines-tulpes, narcizus, o ir salotas beigi ridikėlius:)) pienes ir obelų žiedus.Buvo gera...

[Leta]

Dar noriu pasakyti visiems labas rytas. Palangoj jis nepaprastai puikus, saulėtas ir šiltas. Geros dienos visiems

[Leta]

Visada man šitaip. Patys įdomumai, kai manęs nėra. Ir net daržiuką užėmėt. Obelys žydi, gerasn laikas.
O aš jaučiuosi gerai, Važiuosim su anūkais į Klaipėdą žiūrėti vėžliukų nindzių. Žiūrės jie, o man ekskursija po akropolį.
Tikrai būtų smagu susiorganizuoti bendravimą gyvai, tam reikėtų vietos ir mūsų drąsos. Man dvasinių vedlių nereikia, aš pats sau vedlys. Kitiem vadovauti nemoku, gal ne tiek nemoku, kiek nedrįstu, nes labai pergyvenu, kai man nesiseka. Nors turiu ilgametę darbo su žmonėmis patirtį, dar ir dabar tenka pravedinėti taip vadinamas intelektines sesijas.
Per šiuos metus daug supratau apie save, apie vidinius savo konfliktus ir galimybes su tuo tvarkytis. Manau, kad man padeda tikėjimas psichoterapija, gaila, kad to tikėjimo niekam iš jūsų negaliu perduoti.

[doppelgänger]

www.youtube.com/watch?v=ty-ECZRkGZw

[doppelgänger]

Zundai

Netikiu, kad vaikyėj neperskaitei nė vienos pasakos. Daugybė, atskiros pasakų serijos buvo.

Lewis Carroll, Alice"s Adventures in Wonderland (1865)

Nesvarbu, kiek tai tyrinėta buvo.

[violla]

O kokie yra ženklai nevaldomos situacijos? Ar ne per daug nurašome tai nevaldomai situacijai?
Dangus visada suspės sprendimą padaryti. Tai neišvengiama. Bet iki to,manau,dar turim laiko ir užduočių. Nesinorėtų palikti bent nespręstų. Juk iš mūsų mokosi sekanti karta,mūsų vaikai,akylai stebėdami rsquo;ėjimusrsquo;.Lyg priklausytų palikti kokį tai pramintą taką sunkiai praeinamu raistu. Nepramintų kelių nežinomybėje slypi šansas surasti naują tiesą. Na, atrasti naujas tiesas palieku tam pašauktiems. Bet kartais labai verta pasukti ir šunkeliu: eini juo ir sutinki žmogų...
Tad, kaip sužinoti-kur eiti,kada eiti,ar visai nebeeiti?
Paskui patikimą vedlį eičiau jau šiandien, tik, žinoma, akių užrišti nesileisčiau...ne dėl to, kad bijočiau ar žinočiau kaip grįžti atgal,bet dėl to,kad gal ryšiuos pakartoti dar kartą,palydėdama jau kitus ...