atsiprasau Robertos- bet as as labai bijau kancios..jus gal nematete jos akiu gal negirdejote aimanu tik tuomet suprantu jusu pasakyma. as tai visa maciau ir girdejau budamas prie artimo ligonio lovos tai mane pazeide ir visi mano racionalumai dege akyse..tie prisiminimai mane dar kartais pakelia per sapna..sakysit esu kaip jus cia sakot?- silpnas ar dar blogiau. sakykit.. nieko nebijau taip kaip kancios ir turbut niekad nestosiu bijoti.
o kas nenori dziugaus laimingo gyvenimo? o koks gyvenimas yra prasmingas laikomas nelabai zinau zinau kad nuomones issiskirs. mirties bijau bet ne paniskai ir gal todel kad tikrai kad nepazystu. studentavimo laikais mirtis man buvo tokia ne man..kazkam..tokia teoriska o gyvenimas parode greit ka kita todel zinau tik viena kad su ja reik elgtis garbingai. negaliu apie ja ka tai pasakyti daugiau kalbekit kas zinot bet labai ilgai gal nesustokit su saiku visai reikalinga manyciau.