Anonimas
Pranešimai: 241

2015-06-14 13:06

supratau kad ne cia- kaip atejau taip iseisiu savo magistrale..man dabar ner jokios kancios ji praeiti. pries kokius 5 metus buciau gal ir as taip snekejes bet maciau toki fizini skausma kad suvokti didesnio negaliu. ne cia tai ne cia.
linkiu viens kitam stipriau padeti. forumas pamaciau gausus ir uzejau -bet geros valios cia mazai. ne cia tai na cia.

art
Pranešimai: 46

2015-06-14 13:06

atminkikite ,kad depresija gali issaukti nepaliaujamos fizinės kancios ir taip pat depresija gali issaukti nepaliaujamus fizinius skausmus.

megė
Pranešimai: 50

2015-06-14 12:06


Vilte
Pranešimai: 334

2015-06-14 11:06

As manau taip pat, kad ir fizine , tiek dvasine kancia yra vienoda.Prisimenu ta rugpjuti pries desimt metu, guledama ant operacinio stalo, tiesiog kriogdama gaudziau deguoni, cia prarasdavau samone, po kiek laiko vel kriokdavau, kad negaliu kvepuoti, pajungdavo deguoni, leido edrenalina ir taip kamavausi ir as ,ir gydytojai... ir, kai isgirdau zozius, kad tu turi kvepuoti, nes gime grazus sunus, man dare cezari.Tada visi sake, kad turesiu mergyte, bet, kai pasake, kad gime sunus as kiek imanydama gaudziau ora, kad tik gyvenciau ir galeciau ji auginti.Mama su vyru sedejo uz operacines duru, jiem buvo baisu ir skaudu girdeti, kaip yra kovojama uz gyvenima.Gydytoju buvo daug suleke.Aisku, as dabar gyvenu, bet liko pasekmes, negaudamos smegenys deguonies issivyste hidrocefalija.As praejus menesiui po gimdymo vaziavau pas neurologus, nes man buvo sutrikusi akiu kordinacija, dabar taip pat yra, eisena sutrikusi, galvos skausmai buvo dideli.Aisku ja ir dabar tebeskauda, neseniai dare stuburo punkcija nepavyko padaryti, reikes veliau, nes pagal skysti jie tik gali nustatyti, ar reikes drena deti ar ne.Taip, kad as galvoju , kad yra sunku ir tam zmogui, ir kitam...Savo sunui daviau panasu varda i savo, todel ,kad as likau gyva.Pati gydytoja pasisake, kad jai butu pirmas atvejis nutikes, kai gimdyve butu numirusi, ant operacinio stalo.Todel , ziuredama laida sroves, kur rode, kai paneliai dare plastine operacija, ir dabar ji yra komos busenoje, man net siurpas perejo. Nes jai deguonies trukumas istiko palatoje, ir nebuvo laiku suteikta pagalba.

Anonimas
Pranešimai: 241

2015-06-14 10:06

paskutinis. ir ne visada reik juoktis is to zmogaus guru vaistu nes tikiu jis zino tikros kancios nagus kuriuos nudauzt net racionalas su savo tiksliu ir apskaiciuotu kirciu negaletu. tik guru su savo vaistu ziniom netaikyk link zvaigzdziu neuzpuldinek zmoniu kuriu nepazysti. ir busi daug kur teisingiausias.

Anonimas
Pranešimai: 241

2015-06-14 10:06


Alexas27
Pranešimai: 4

2015-06-14 09:06

Mane labiausiai krusa zmones ykyrus as neapkenciu visu kaimynu ,net ir savo motinos ,kaip manot ar as visiskai nesugyvenamas ,ogal psixinis ligonis

rasa
Pranešimai: 289

2015-06-14 08:06

danugail@takas.lt
Pabandykite parasyti situ adresu, tai gyd. psichiatre Danute Gailiene, ji gyvena Vilniuje. Nezinau, ar ji privaciai dirba, kokios kainos, bet ji tikrai patars, kur kreiptis, jei pati negales. Sekmes

Nina
Pranešimai: 35

2015-06-14 08:06

tame ir esme, kad nepriima.
zinau, kad santariskese sumoke 39 ir eini, bet man ten per toli.
siaip aisku daug tu privaciu psichiatru, bet gal koki pigesni zinot, negaliu as moketi u vizita nei 80 litu, 40 galeciau. Jei kas zinot, parasykit

Roberta
Pranešimai: 721

2015-06-14 07:06

Sutinku ir su Veta, ir su Anonimu, tik negaliu sutikti su Daluze, kad jei nori laimes sau, turi galvoti tik apie savo gerovę. Aš taip nemanau. Galvodamas tik apie save, žmogus greit užtrokštų. Tiek galvodamas tik apie savo laimę asmeninę, tiek apie nelaimę, vargus. O kančios bijau tikrai tos na, kur iš tamsumo, iš kvailumo. Kartais jaučiu, kad skęstu savo egoizme, savo nesususitvarkyme, neišmanyme, iliuzijose, noruose, nuodėmėse.Ir ta kančia nešvari.Kančia dėl artimo bėdos, dėl to, kad mirė mylimas, kad serga vaikas, kad tėvas neišlipa iš alkoholizmo, kad pati padariau negerai ir gailiuosi-tai lyg švari kančia, taurinanti, atskleidžianti daug dalykų gyvenime. Nes per tai mes atrandame. Žinoma, ir per tas nešvarias kančias atrandame. Jos moko, kaip nereikia elgtis. laimė, kai žmogų tokios kančios veda aukštyn, bet jei neapsigraibai laiku, nepadarai išvadų, nepasimokai, tai gali skęsti toje duobėje visą gyvenimą, murkdytis. Va to tai bijau.Labai svarbu iš bet kokių gyvenimo įvykių, savo klaidų, nuopolių, paklydimų pasimokyti, nušviesėti. O ne pulti depresuoti.Deja, tai sunku labai. Bent man. atorodo, suprantu, noriu, bet ypač kai pervargstu, kai kas pažemina, na, sukyla tas ego ir pyktis ima, nerimai, savigaila,depresija puola.Pritruksta stiprybės dvasios ir išminties, deja:(Bet yra žmonių, kurie tarsi šviečia, lyg Dievo taip skirta. Gal iš vaikystės su tėvais tai gauta, gal tiesiog kaip Dievo dovana.Arba tai pasiekė save auklėdami, tobulindami dvasią.Eidami klupdami ir vėk kildami. Žaviuos tokiais, lenkiu galvą.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių