depresijos gydymas

[zunda]

D

Tavo nuorodos beveik visos būna didelė naujiena. Aš dar tiek daug muzikos negirdėjus. Taigi padėkot tau turėčiau.

[zunda]

Ir dar. Koks grožis visuose relax muzikos klipuose. Pasaka.

[zunda]

Muzika, menas yra labai gera terapija. Bent jau man, tai tikrai. Tai ne tie blizgantys žurnalai, kurių daugelis prisiskaito, užpavydėja fotoshopu pagražintoms personoms, "žvaigždėms", ir dar labiau susigadina nuotaiką ir nervus. Nemažai tokių žinau. Nori gyventi taip, kaip matė žurnale,bet .....

[violla]

Atsakysiu taip: man jau 40-imt buvo...Bet gi, reikėtų nebijoti parašyti ir kas klausia:) Nors, nesvarbu, nieko nekeičia. Bent man, aišku. Jokia čia paslaptis. Toks gyvenimas:)

[dalužė]

Rasau dabar ne i tema.Ar cia is esanciu turi kartais sirdies trumpus permusimus.Man jie islenda kartais,nera kad nerimauciau,bet tiesiog trukdo demesi.Jei kam buvo,parasykitNemanau,kas rimto,nes buvo padaryti pagrindiniai sirdies tyrimai,kurie rode teigiama .

[dalužė]

Ar parsas gali buti laimingas?!Pirmiausia parsu laimes supratimas kitoks.Ju vertybiu skale kita.Jie gal net ir nekelia tokiu klausimu...

[violla]

O aš vis tebekeliu seną durną klausimą:- kodėl viskas, kas gera, taip greitai baigiasi..lyg nežinočiau:)) Betgi, reikia save pakankinti, čia juk depresuotojų hobi:)) Labai linksma buvo seminare, tiksliau po jo. Visą naktį šokom, dainavom, žodžiu, baliavojom, kvailiojom iš širdies. Ir šia tau- liko tik nuotraukos, kurias ir siuntinėju visiems šiuo metu. Žodžiu, turiu darbo. Bet malonumų ilgesys visus matyt, ir nedepresuojančius kankina, nes rašo rašo..
Viskas prabėgo kaip sugipsuotos rankos sapnas:)) Einu, kokią braškę perkąsiu ...ECH..

[r]

Nemanau, Daluže, kad taip būtina dėlioti. Nes netikiu, kad būdamas paršas esi iš tikro laimingas. Tai tik apgaulė, kiautas, poza.Nors dabartinėje visuomenėje tai labai paplitę. Anąkart skaičiau bernardinuose kažkieno komentarą. Sako-aha, kiti blogi, bet kitų nepakeisi-keiskis pats, t. y. ir tu būk storžievis, vagis ir piktavalis:)) juokiaus:))

[dalužė]

Tiek fizine kancia,tiek dvasine yra skaudzios.Nezinom,kas musu laukia rytoj...Nereikia taip kategoriskai matyti tik savo puse.
Vakar pirma karta skaiciau J. Ivanauskaites rdquo;ode dziaugsmuirdquo;,as manau ji isgyveno begalo daug,o kas nuostabiausia is to,kad per tas kancias sugebejo pakilte auksciau,paziureti i kancia ir is kitos puses.
Kai pagalvoji,jei ne tas jos kancia,zodziai jos knygose igautu kita prasme...Man ypac grazus josrdquo;paskutinis regejimas:
Viespats rankos gloste man galva,
verkiau,asaros buvo vaivorykstines,
nudazytos meiles spinduliu,kurie krito,
krito,krito pro vitrazo langus.
Buvo baisu.Buvo gera.
Tapo galiausiai niekaip.

[virga]

Na, as galvoju, kad jau laikas posavaitgalinei registracijai. As stipriai prasisvarinau, dabar jau i tokius namus ir muses mielai uzsuka, net karkvabalis per apsirikima ivairavo. Zodziu, ne tusciai praleidau laisvas dienas, be to, dar ir bliuzele nusipirkau. Iki tol, kol parsinesiau, galvojau, kad labai gerai padariau, o kai grizau, tai supratau, kad labai siaip sau pasielgiau, nes gerokai save pervertinau figuros ir jaunystes poziuriu. Na, nieko, blogiausiu atveju paversiu ja skudureliu musems valyti... Ka Jus,dar neatsiskaiciusieji, nuveikete?