depresijos gydymas

[Nina]

Gal galit papasakot, kaip praeina pokalbis pas psichiatra, ar bendravimas, ar reikia pildyti kokias nors anletas, kokius klausimas pagrinde uzduoda. Ir dar kokius vaistus dazniausiai israso salinti nerima nakciai?

[megė]

cirkas isvaziavo,o keli klounai liko :)ir visi su skirtingom depresinem formom arba asmenybes sutrikimais,cia galima ir padurniuot....-virtualiam pasauly daug kas galima,realiam taip neisdridristumet mizniukai :)

[megė]

Aciu guru

[Roberta]

Nu tikrai-galima ne pagyti, bet susirgti šitaip bendraujant:(Juk visiems sunku, tai vieni kitų pagailėkim, užjauskim.Manau, kad kartu turėtume ieškoti b0dų, kaip jaustis geriau.

[violla]

Ko jau ko, bet manau, užaujautos čia niekas neieško, nesitiki ir aplamai, tuščias reikalas. Tinka vaikam. Tik.
Tikisi žodžio, pasikalbėjimo. Minties. Gyvybės. Ir visuomet manau, jog savu atvirumu nulauži nereikalingus tabu.
Visi čia mes ateinam kažko.. juk, ne dėl sportinio intereso rašom..
Aš nežinau kaip jums, bet man rytas visuomet sunkiausias, kol susistyguoja diena. Grožį pamatau vakare. Jokios aušros mane negaivina.

[doppelgänger]

Bangos, potvyniai, atoslūgiai, šiandien man gerai, praėjusią parą buvo dviejų artimiausių žmonių gimtadieniai (dukros ir sesers), sakiau, kad viskas keisis. Įdomūs tie vidiniai dalykai - nenuspėsi, kada džiaugsies, kada liūdėsi.

[Leta]

Aš įsivaizduoju mus visus lipančius į kalną. Dieną ir naktį. Mes nežinom, kodėl mes į jį kylam, bet kažkodėl nenustojam to daryti. Kartais mes tiesiog klaidžiojam patamsy, klupdami vienas ant kito. Kartais mes krentam, ir tada – tada aš suprantu, kad mes neturim rankų. Nei vienas iš mūsų. Kai kas nors iš mūsų nukrenta, jam labai sunku atsikelti. Bet jei kitas sugrįžta ir pasilenkęs pakiša nukritusiam žmogui petį, tai mes visi prilaikydami vienas kitą, vėl galim atsistoti ant kojų ir tęsti kelionę. Ir kartais šitie momentai yra baisūs, nes tas, kuris stengiasi padėti, kartais pats krenta praradęs pusiausvyrą ir daugiau nepakyla. Tačiau kartais tai yra ir geri momentai, artumo akimirkos. Ir taip mes vis kylam, ir ateina diena, kai rūkas išsisklaido ir mes galvojam, kad tolyje matom gyvenvietes kurias norime pasiekti. Bet po to ateina naktis, rūkas grįžta, ir mes klausiam savęs ar nepasivaideno mums visa tai. Tačiau vistiek daugelis iš mūsų nesiliauja eiti ir stengiasi padėti kitiems
/J. Bugental/

[braske]

aikite jus zobildos miegot.

[Anonimas]

Neturite jokios gėdos ir padorumo. Net prieš pačius save. Begarbiai ir besmegeniai.

[Vilte]

na va ir vel pyktumai, o as siandiena vel braskes tvarkiau, maliau, uzpyliau cukraus ir i saldiklisudejau.Nors ir prastai jauciuosi, bet dirbti reikia.Buvau darze tai dar ir krapu ziemai pasiruosiau...
NA, NESIPYKIT PRASAU...