2015-08-12 08:08
O as vistik pirmiausiai noriu Zavingai padekoti, juokas ir tokia fantazija bent jau man buvo didele dovana, o dvieju kermosiu vienu atsisedimu neapsesi - ir juoktis, ir kartu buti nesijuokianciu, rimtus dalykus mastanciu - neiseina. Man atrodo, kad mes is tikruju esam per daug rimti, net stipriai per daug ir nuo to daznai mums ir atsitinka taip, kad atsipalaidavimo nemokam pasiekt, nors jis cia pat, tik mes per daznai esam savim susirupine: sitas db man nelaiku, sito as db nenoriu, anas mane nervuoja, sitam neturiu jegu ir pan. Taigi aciu, nes bent as tai tikrai viduj rdquo;atsijungiaurdquo; per sias dienas, cia vis nosi ikisdama. O darbas jau ir yra toks dalykas, kuris issunkia. Matai, Roberta, sakiau, is gerimo naudos menkai:))) As, pavyzdziui, kai atsipalaiduoju, tai jau tik netradiciskai ir stengiuosi ta daryti ilgai negalvodama, bet tokie budai, kaip isgerimas, kulturingas muzikeles paklausymas, pagulejimas vonioje, masazas, pAsivaiksciojimai man visai nepadeda. Pasidedu, pavyzdziui, antklode ant grindu ir guliu i sekcija kojas atremus ir ziuriu i knygu nugareles, paskui kur nors mintys nuklysta ir po truputi viskas rimsta, man dar labai padeda isejimas ratelio geram pavakary - spoksau tada i namus, ju stogus, nes kai diena mieste vaikstau, pastebiu, kad niekada galvos nepakeliu taip, kad galeciau bent jau papasakoti, pro keliu aukstu nama praejau...
