2015-09-06 21:09
Rasau cia nebe pirma karta, tiesa pasakius jau geda darosi. Bet neturiu kur detis. Psichologini testa darausi tik uz poros savaiciu, pas psichiatra dar veliau, o isgyventi iki to laiko kazkaip reikia. Artimuosius kankinti irgi jau pabodo, tad galvoju gal rasiu paguoda cia, nors niekas negarantuos, kad internete nerasi daugiau zalos nei naudos. Tuo pat metu atrodo nera problemu, nors randu ju. Kitaip tariant nemoku be ju gyventi. Pries penkis metus buvo panikos sutrikimai, pries pusmeti nerimas ir baime isproteti. Dabar... Nezinau kas. Pries menesi baime, kad pasikartos panikos priepuoliai, po to, kad mane gali apsesti velnias, po to persiskaicius apie saviitaiga sugalvojau pasidometi ar galima isikalbeti mirti. Dabar sumasciau, kad tai yra tik mintys, kurios reiskia nerima. Kadangi mintys nieko blogo man nepadarys, sugalvojau baisiausia. O jeigu as ka nors padaryciau savo artimiesiems zmonems. Seimai... Nuo situ minciu kunas eidavo pagaugais. Juk as myliu juos ir nieko blogo jiems nelinkiu. Bet man gi reikia kaip nors susigriauti gyvenima. Jeigu mintys neduoda jokiu rezultatu, tai gal imtis veiksmu. Kai pagalvoju- kaip as nusiritau ir kad niekada nesugebesiu ismokti gyventi be nesekmiu ar gal netycia ismusta is veziu igyvendinsiu savo kraupiasias mintis. Tai varo i baisine nevilti. Geriau dabar isnykti, kol dar nepridirbau kokiu nesamoniu. Noreciau iseiti is namu, bet neturiu kur. Kalbant apie vaistus- israse lengvus antidepresantus Paroxetina ir Tranxena nerimui nuimti. Geriu tik viena diena kol kas. Atrodo jauciuosi rami, netgi saltakraujiska. Nezinau kodel, bet viskas keiciasi kas minute, viena galiu laisvai bendrauti su zmonem, postringauti ivairiom temom, o likus viena, arba namie iskart klimpstu i nesveiu minciu liuna... Kas man? Jus aisku nei vienas nesate specialistas. Zinau tik tiek, kad pries pusmeti klinikose darytas psichologinis testas nenurode jokiu mastymo sutrikimu, tik kazkokios spragos buvo aptiktos asmenybes teste. Seimoje, gimineje niekas neserga jokiom psichinem ligom. Mama ir mociute kazkada tik depresija gydesi, bet ir tai ne pacios sunkiausios formos. As dabar dar tik studente- o jau zinau visa ssenatvines ligas- infarkta, insulta, sizofenija, epilepsija, ir t.t. ir pan, nes viska bandziau prisitaikyti sau. Galbut todel, kad seimoje buvau labiausiai popinta, o paauglystej patyrusi ziauria tevo kritika, nezinau... Visa laika buvau nerimastinga. Isvaiksciojau pas visus geriausius ir garsiausius gydytojus, bet sie i mane ziurejo atsainiai, taip niekas ir nesugebejo nustayti ligos, visi pasakydavo tik simptomus: panikos sutrikimai, nerimas, depresija. Nezinau ar tapciau laimingesne suzinojusi, kad sergu kokia psichoze. Nezianu kas ten darosi pas mane giliai, bet is tiesu noriu ramaus gyvenimo ir savo normaliu minciu. Lankiausi pas viena labai puikia, pacia nuostabiausia psichiatre pasaulyje D. Gudiene, bet siuo metu niekaip negaliu pas ja testi gydymo. Nezinau ka daryti. Tik idomu armtie naudojami vaistai nesukels man apatijos arba sumazins jautruma...? Noriu grizti i senasias vezes, kada galvoje sukdavosi pacios kasdieniskiausios mintys...
