2015-10-09 08:10
Aš dar vis nedrįstu visai mesti vaistus. Jaučiu dar depresijos įšalą:( Nors nei kiek nepajaučiau nei nuo vienų vaistų, kad man geriau, tikrai tikiu, kad lipu aukštyn tik savo entuziazmu, ypač kai yra pagerėjimo laikotarpiai. Stengiuos juos išnaudoti. Po kiek vieno lūžimo kruopščiai apgalvoju, kas labiausiai paveikė į blogą pusę, stengiuos daugiau to nekartoti, pasirinkti kitus sprendimus. Bet keisti save, savo gyvenimą labai sunku.. O dėl vaistų-geriu kažkokį naują antidepresantą Triticum, gydytoja sako, kad reikia. Na, jis ir ramina truputį. Dar vis neturiu drąsos pabėgti nuo tų gydytojų.Inercija pasidarė, atrodo lyg bijau pati viena žengti, štai ir čia kalbuosi tarsi norėdama už kažko dar pasilaikyti. Depresija tuo ir pasižymi, kad susilpnina valią, charakteris tampa netvirtas, įsibaimini, jauties ne toks kaip kiti, pažeidžiamas, silpnas, gali greit palūžti. Vis galvoju-ir kaip gi ir kaip gi susutiprinti charakterį, dvasios centrą padaryti tvirtesnį.