Dar ir dabar turiu,tiesiog nebežiūriu į tai kaip į bėdą:).Dar sausio mėnesį turėjau patį stipriasią priepuolį iš visų,net į greitąją skambinau,bet,kiek vėliau padarius tyrimus ir nieko neradus(kaip keista....)supratau,kad reikia viską užbaigt.Dabar tiesiog apie tai negalvoju,kasdien einu anksti miegot,normaliai pavalgau,pasportuoju,nevartoju alkoholio ir,svarbiausia,galvoju teigiamai,kasdien jaučiuosi vis geriau.Panikos priepuoliai man kyla todėl,kad prasidėjus jauduliui aš neteisingai interpretuoju tai,ką jaučiu,tad pagrindinis vaistas yra niekada apie nieką negalvot,nesvarstyt,kas bus ar nebus.Reikia labiau pasitikėt savimi ir savo organizmu,leist jam daryt,ką jis daro,nes panikos priepuoliai negali pakenkti fiziškai,jie tik psichologiškai surakina žmogų.Jei staiga apima jaudulys ir jauti ,kad negalesi su juo kovot paimk ir atlenk bet kurios rankos pirstą link saves kol jausi stipru tempimą,sutelk dėmesį į skausmą ir tūrėtum pajaust,kaip nerimas nueina,tegu tai tampa įsitikinimu,kad problema išsprendžiama:)tik stenkis,kad tai netaptų įpročiu.Jei turėsi dar klausimų,visada rašyk.