2015-03-01 09:03
visai susitnku su Vienu pasakymu, kas tai yra buti savimi,bet tai įmanoma tik esant vienam, nugrimzdus į meditacinę būseną, esant labai ramiam.susiliejus tarsi su gamta, visata, ištraukiant iš savęs esatį.bet man dar tas būti savimi reiškia ir tai, koks esi su kitais, su visuomene, kaip gebi pragyventi, tai čia tas būti savimi yra tiesiog gyventi taip, kad atitiktum savo prigimtį, savo norus, galimybes, na, pvz, jei gimei veiklus, turintis organizacinių gebėjimų, švytintis judrumu,tai palūši, jei kiši save į rėmus ramybės, lėto darbo ir pan., jei gimei tylenis, tai bus blogai jei imsies vadovaujamo darbo ir pan. jei turi talentą tapybai, o užsiimi tik buhalterija-verks siela ir t. t. svarbu, kokie mes esam vienumoje, kaip atsiplaiduojame, ilsimės, bet svarbu ir kaip einame į visuomenę, ką gebame daryti, užsidirbti pragyvenimui.žinoma, čia jau veikia ir protas, jau atsiranda sąvokos, jau išmastyta:)) labai svarbu atrasti tą savo brendą vadinamąjį-kas tu esi be Reikia, be Privalau, be sąvokų ir išmąstymų, ką mėgsti daryti, kas miela, kai to, žinai, trokšta tik širdis..tai labai svarbu pajausti ir gyvenime tai bent kiek realizuoti, kaip dabar madinga sakyti:))neužgniaužti savo esmės.kai tai užgniaužam, tai ir prasideda irimai nervų, psichikos sistemose.ir dar, manau, žmogus turi susitaikyti, kad nėra tos absoliučios laimės,laimė-tik akimirkos, pajautimai reti. bent jau turėtume iš neurotinio nelaimingumo suvokimo, būsenos pereiti į paprastą nelaimingumą:)) tai jau irgi labai daug:))
