2015-03-03 13:03
Sveiki. Man greit bus 20. Net nežinau nuo ko čia ir pradėti. Jaučiu turįs šiokio tokių problemų. Apsireiškė jos prieš keletą mėnesių, gal pusmetį. Nežinau, ar tai būtų galima vadinti panika, ar paprasčiausias nerviniu persitempimu, tačiau paskutinėmis dienomis kartais pasidaro blogai. Pradėjau bijoti bendrauti su žmonėmis, netgi artimaisiais, pasidariau depresuotas, nors iki tol buvau netgi labai komunikabilus, viso ko rdquo;dūšiardquo;. Dažnai užeina rankų drebulys, jaučiu raumenų trūkčiojimus, kartais išsigąstu net žmogaus žvilgsnio, sumažėjo darbingumas. Kai reikia pasisakyti prieš auditoriją vėl turiu sukaupt visas jėgas, kad nepradėčiau drebėti ar panašiai, kartais netgi atrodo, jog trumpam aptemsta sąmonė, bijau, kad palaikys kas rdquo;psicheliurdquo;. Blogiausia tai, kad nuolatinė komunikacija su žmonėmis, įvairios kalbos susirinkimuose ir pan. yra tiesioginis mano darbas. Žinau, kad problema pačiame manyje ir pačiam kartais atrodo juokinga, kad negaliu su tuo susitvarkyti. Pradėjau galvoti, kad netgi reiktų viską mesti ir kur nors išvažiuoti, pagyventi sau, dėl nieko nesukant galvos, bet vėlgi kažkaip ir nesinori kartu lengva ranka atiduoti to, ką pavyko pasiekti. Miegas nesutrikęs, tik va tas kažkoks pastovus nerimas.. Išgėrus alkoholio, dažniausiai visi simptomai praeina, tačiau suprantu, kad tai jokia išeitis. Galbūt bandysiu pradėti praktikuoti kokią jogą ar meditaciją ir taip atsitiesti. Nusipirkau jonažolių ir raminamųjų. Gal padės.. Gal kas kokių patarimų nepagailėtų ir nuomonės apie tokią mano situaciją? Būtų didelis ačiū.
