2015-04-01 22:04
pritariu su pijoku gyventi sunku ir ko gero neverta tikimybe kad jis mes gerti maza, as pats toks buvau kol dasuto kad esu alkoholikas turiu tapti abstinentu nes saikingai vartoti alkoholikai negali ir negales iki gyvenimo pabaigos,vadinasi reik sprest dilema pasakyt alkoholiui visiska ne,arba krist i dugna geometrines progresijos greiciu.nors pasakysiu man atsitiest po minesotos labai sunku nebuvo,taciau statistika liudna pas mus mieste 50 tukst gyventoju yra viena rimta a.a grupe kurioje yra apie 50 negerianciu alkoholiku,taigi tukstanciui gyventoju vienas, o kas psakys kiek is to tukstancio geria pagal statistika 70 tai tikrai stai kaip yra is 70 vienas atsikrato tu nuodu,cia tik sausi skaiciai gal kitur yra situacija geresne,o blogai su sios problemos sprendimu yra visur pvz kaune minesotos reikia laukt pora menesiu kur jau ne kai as buvau buvo tik septyniolika vietu ir visos uzimtos.lieka vienintelis dalykas a.a .bet kiek pastebejau ateja naujokai ilgai neuzsibuna eina toliau pokurio nedidelio laiko gert ,taciau kurie lieka tie ir negeria aisku kartais pasitaiko atkryciu bet jei zmogus vel ateina jis vel negeria paskui ipranta negert ir pradeda suvokt kad blaivus gyvenimas daug geresnis,man atkrycio patirt neteko,kai pamatai atykritusius tai net noras pagalvot kad galetai gert slykstus pasidaro.is kitu klaidu geriau mokintis,debeselis sitoj vietoj teisus,taigi siulyciau skubotu isvadu nedaryti reikia isitikinti ar alkoholikas nori mesti gerti del saves,nes del kitu ,vaiku ,zmonos ,tevu,nemete nei vienas tame tarpe ir as.taciau kai suvokiau kaip as gyvenu dariau tai del saves ir man pavyko ir gerai sekasi viliuosi kad taip ir bus.nors teisybes delei galiu pasakyti kad ir as ruosiausi mesti kelis kartus ir man nepavykdavo ,vaistais,kodavimais grynai save apgaudinejau ,mes alkoholikai dideli saviapgaules meistra, atsimenu simtus o gal tukstancius kartu sau sakiau rytoj tai jau ne,ryte pamirsdavau ka sau sakiau vakar, zinoma jei nereikedavo i darba jei reikedavo stipdavau nakti kai suo kad issiblaivyciau,siandien dienai man to nereikia ir sveikata geresne ir idarba sviezia galva eini,dabar gerai ir niekas man siame reikale nepadejo tai padejau pats sau,ir negalejo padet nebent pats buciau paprases,bet man geda buvo tai daryt tad sprenziau prolema vienas,pats vaziavau i minesota ,pats einu ir i a.a ir dar vazineju i kauno priklausomybes centre palaikomaja psihologines reabilitacijos grupe manau tai daryti butina norint but blaiviam,bent jau keleta metu.blaivybes visiems net debeseliui niekada negerk pavirsi i toki kaip as gyvuly.
