2015-04-04 06:04
va, čia , šalia, šios svetainėj,yra žodžiai, kad sveikata-išmintingųjų honoraras. Tikra tiesa. Štai to labai dažnai trūksta. Gal net didžiausias dalykas, ko žmogus gali pasiekti , ir yra išmintis bei dvasios laisvė, pasitikėjimas savim, gyvenimu, valia, dvasinė stiprybė, buvimas savo vietoje, gebėjimas būti naudingu ir galėjimas sukurti kažkokią vertę.Kai gyvenimas ne tuščias, kai prasmingas, nėra tų depresijų nei kitų ligų. Beveik. Na, vis vien esam susisiekiantys indai su aplinka, kitais žmonėm, santvarka ir t. t. , bet visgi, jei sugebi turėti tvirtą centrą, savo ašį, tai esi stiprus nepaisant nieko. Ir išmintingai priimi tai, kas atsitinka-ar liga, ar dar kas. Ne susitaikai, ne nuolankiai nuleidi galvą, bet, įvertinus situaciją, gali pasielgti taip, kaip toj situacijoje galima pasielgti geriausiai.Ale, vat ko ko, bet tos brandos ir išminties taip trūksta.Bet mana tai labai palaiko , kai matau žmones kilnius, neįsivėlusius į banalybes ir smulkmenas, išmintingus, gebančius puikiai išsilaikyti šiam pasauly ne tik vegetuojant, o kažką ir sukuriant, atsakingus, su polėkiu ir kartu tokius paprastus.Mane tai žavi. Ir teikia vilties. Sunku tos išminties ir gebėjimo gyventi gražiai pasiekti, bet bent už mažiausias pastangas galima gerbti žmogų, pasidžiaugti tuo. Tokie trupinėliai, kuriuos matau savy ir kituos, mane įkvepia, palaiko, išvaiko depresijas.Tik reik išmokti tai ir kurti, ir pamatyti kituos. O dažnai taip užsipila akys juoduma, kad atrodo viskas tik banalu, tik beprasmiška, tik purvina. Na, laikau tai žmogaus dvasios silpnumu.Bet gal ir tie silpnumai, tos duobės reikalingos, kad galėtum įvertinti tai, kas virš tos duobės:)) bet jei per tankiai įkritinėjama, galima taip susilaužyti, apsibraižyti,suspirvinti, kad paskui taip ir būna, kad žmonėm bijai pasirodyti:))
