depresijos gydymas

[guru]

Doxepinas-triciklis antidepresantas,turitis stipru raminama poveiki,bet silpnoka antidepresini poveiki.Ir isviso tai yra labai senas antidepresantas.
O gydytojo nuruodymu reikia griestai laikytis.Na o antidepresantus reikia vartoti net kai savijauta pagereja,o jusu Vija atveju,gal net visa gyvenima,ar bent kol gydytojas pasakys,kad jau uztenka.

[Roberta]

labai suprantu, ką rašai, patikėk...bet...manau, kad turėsi išmokt pati viena ir tą brandą pasiekt, ir kelią surast.Sunku be proto. Netyčia nusipirkau žurnalą Savaitė su TV, vien dėl tv, kad žinočiau, kada koks filmas. jaukus str - pokalbis su R.Marozovaite. manau, kad ji praėjo tą kelią.aš jai baltai pavydžiu.

[dalužė]

Labutis!
As taip pat svajoju,kaip Leta suburti kazka panasaus ...Reikia tik mokytojo,kuris vadovautu,vestu.Dabar gyvename tokiame laike,nesunku susisiekti,daug info ir t. t.Manau tik reikia noro.
Del atminties gerinimo,as kazkaip pries tuos galvosukius,rasinelius,juk tos musu smegenys ir taip perkrautos,gal cia ir priezastis kodel tiek streso kasdienybeje.

[violla]

Melancholija - Nostalgijai

Kokie ilgi mūs vakarai
Ir taurės nepaliestos..
Esam tokie artimi,
Esam tokie tolimi..

[Roberta]

Mylėti, gerbti, rūpintis yra truputį kita nei prisirišti. Na, susiję, bet visgi niuansas yra:))Dažnai depre priežastis yra-netekau to žmogaus, skyrybos, mirtis ir nėr gyvenimo, juoda. Matyt, ne tik meilės būta, bet ir per stiprios priklausomybės vienas nuo kito, įsikirtimo į kitą. Kažkaop, galvoju, kad būtų gera išmokti gyventi tarsi žiūrint į plaukiantį vandenį. Kažkas atplaukė, kažkas nuplaukė, o krantai tie patys, ramu ir užtikrinta.

[mergyte]

m,an pripazino depresija........ir nezinau ar verkti ar juoktis...ne turiu blogu minciu blogos nuotaikos,saves nevertinimo ir daugelio depresijos apibudinimo simptomu...nuejau pas daktara del pastoviu panikos ir baimes priepoliu jis man israse AD ir pasake na ka gydimas bus iligas ir gal but ne veiksmingas man nuo jo zodziu net akyse patamo.....pasiule psihologo pagalba as zinoma sutikau ir kai nuejau pas psihiologa buvau soko busenoje...as galvojau kad psihologai turi padeti zmonem bet pamaciau visai kita....manes paprase nupiesti tris piesinius is ju jis pasake kad neturiu as jokios depresijos ir pareiske jai nori tai gali pasakoti savo gyvenima bet ne manau kad man tai idomu bet ir tu ar noresi svetimam virui isipasakoti....ir as padekojau ir nuejau namo....tris dienas jau vartoju seroxata siaubingai skauda inkstus ir galvoju nutraukti jo vartojima...gal kas nors irgi vartojete si vaista kaip jis jus veikia?aciu!

[Leta]

Anonimas užkimba, kai nuspaudi neparašius nieko vardo eilutėje.
Noriu gyventi šimtą metų, turėti daug draugų, bent tiek pinigų, kad nereiktų jų lb lb skaičiuoti, nedirbti nuolatinio darbo, bet vesti pvz. pagalbos grupes poroje su profesionalu, lankytis pas anūkus tiek kiek noriu, suburti šito forumo pagrindu nuolatinę bendruomenę
Pasakiau garsiai - reiškia to nebus. Jei nebūčiau pasakius vistiek tai neįvyktų. Bet pasvajoti smagu

[Roberta]

Labai gerai parašei naujas nary:)) Aš irgi, kad neužpultų beprasmybės ir kaltės jausmai, susirašau, ką turiu padaryti. Tarp būtinų ir nemalonių darbų ir reikalų įterpioju ir malonių. Na, jei gyveni, tai Turi pasirūpinti bent jau savim, savo aplinka, savo namiškiais. negalima tingėti ir leisti įsigalėti blogom nuotaikom. Kai aš nuveikiu tą ir aną, man smagiau, nes matyti rezultatas, kažkas pastūmėta į gerą pusę, ne veltui laikas praleistas. O tada būnu verta kažkuo save apsidovanoti.Tuo, kas man patinka.Labai elementari mano gramatika ir aritmetika. Gelbėjusi per juodžiausius laikus-eik ir padaryk 3 darbus, eik judėk.Jokių čia lia lia. Kažkas palygino euforija su išgėrimu alkoholio. Nu nežinau, man alkoholis nesukelia jokios euforijos, tik pasidarau apmusijusi tokia ir tiek, jėgas atima. O euforijos gal nereikia labai bijoti. Juk negalim būti save tik reguliuojantys, drungni. Kartais neblogai ir dvasinis šaltas dušas, ir malonus karštis(ne, tik nenuplikinantis:)).

[doppelgänger]

Visuomet mėgstu juokaut, gal likau nesuprastas:)

[vi]

Kadangi su tikėjimu man dar ilgai nieko nesigaus, šiandien užsiėmiau kitokiu savęs lopymu, kuris mano paskaičiavimais, ateityje turėtų išvirsti į kokį litrą serotonino. :)
Išsirinkau 3 seniai mano rankų laukiančius darbelius, aišku, pačius lengviausius bei trumpiausius, ir prisiverčiau juos nudirbti. Mechaniškai - be svarstymų, malonu tai ar nemalonu, o svarbiausia, kas iš to. Rytoj nudirbsiu (tikiuosi...) dar 3. Nenudirbtų darbų pas mane prisikaupė sulig Everestu, ant kurio viršūnės pakabintas plakatas su užrašu „Kalta!”. Aš ir nesiginčiju. Kaltė pavirsta sunkiais svarsčiais ir pakimba ant rankų bei priploja kažką svarbaus maždaug plaučių plote. Sakau, gal šitaip palengva numinusavus kelis darbelius kiek sumažės tų svarsčių svoris ir bus lengviau pakelti rankas, kad galėčiau imtis likusių?
Tokia tat manoji savęs lopymo metodika. Tai dviračio išradinėjimas? Ar savęs apgaudinėjimas? Kaip manot?