depresijos gydymas

[doppelgänger]

www.youtube.com/watch?v=v0NoHN1TU5I#

[zunda]

Prisipažinsiu - tai aš apie tuos bučinius priminiau, o, kad žinau, jog mes visi skirtingi, tai ir bučiniai buvo aprašyti visokie, visokiems atvejams tinkami.

vi - ne visi gi galėjo dalyvauti toje šventėje, tai kaip mokam, taip švenčiam.

[vi]

Klaidos atitaisymas: apsižliumbiau, apsižliumbiau... ir dar kaip... Labai graži diena.

[vi]

Šiaip jau šiandien yra daugiau nei bučinių šventė. Bent jau mums, lietuviams. Net neapsižliumbiau, kai ėjom dainuoti, o po to uždainavom.
O bučiniai... Tai taip nehigieniška... ir užsibaigtų sulig iškastravimu... sorry...

[violla]

Man pasirodė, jog mano tos dienos ar valandos būsena, išgryninta ir perteikta čia, dažnai patenka į vietinį teismą, kuris pritaiko ne visada lengvą straipsnį-už pesimizmą, lyg tai. Už neryškiai matomą šviesą. Kartais. Bet aš ir noriu tuo parodyti, kad sirgimas depresija visai nėra tinginių-nieko nedarančių, liga. Noriu, kad kitiems nesuvaldantiems depr. išpuolių, neatsirastų kokie tai nepilnavertiškumo kompleksai, priekaištai sau.
Aš būnu visokia. Juk sako, net ir gyvenimas yra kaip sinusoidė:čia kyla, čia krenta. Ką jau kalbėti apie mus, turinčius depresinę ligą. Jeigu mano penktadienio diena buvo pakilusi gal į aukščiausią sinusoidės tašką, tai šiandien to nėra. Gerai, kad dar ne tiesiojoj. O vėl bus visko.
Bet nereiškia, kad aš nesišypsau. Tai amžinai madingas dalykas:) Siūlau visiems. Būti madingais:)

[doppelgänger]

Radau eskimų legendą, liūdna, bet įdomiai sukurta:

www.youtube.com/watch?v=-iFLqjO7LBIamp;feature=related

[doppelgänger]

Ir pamiršau, kad tokia diena egzistuoja:) Smagu buvo pažiūrėti.

[vi]

Yra tokia sąvoka – prozakinis optimizmas. Tai dirbtinas optimizmas, t.y. optimizmas be pagrindo. Jis atsiranda nebūtinai dėl Prozako ar kt. AD vartojimo. Sumaterialėjusi bei degraduojanti visuomenė generuoja bėdas, kurių negali išspręsti, tad surado tokį būdą – nuo bėdų nusuka žvilgsnį ant to, kas dar kiek džiugina, neretai dirbtinų ar net neegzistuojančių dalykų, ir... džiaugiasi. Panašiu optimizmu švyti ir šuva supynėse... Tai liguista būsena, patapusi norma. Maža to, ši būsena yra propaguojama, nes antraip, neišvengsi kito kraštutinumo – depresinio pesimizmo. Pastarasis yra nemalonus akiai ir sunki našta, jį nešančiam. Tačiau abi būsenos yra savaip kenksmingos. Į prozakinio optimizmo miestą anksčiau ar vėliau, bet būtinai atskrenda lėktuvėliai ir įsirėžia į jo gyventojais užpildytus dangoraižius. Jie atskrenda būtent dėl liguisto visuomenės optimizmo ir tikėjimo, jog Brius‘as Willis‘as visus išgelbės.

Kaip išlikti tokiam pasaulyje su sveika galva? Manau, jog tai neįmanoma – turi būti arba su vienokiais, arba su kitokiais nuokrypiais. Depresinio pesimizmo būsena man atrodo bent racionalesnė, o nuo dirbtino optimizmo darosi koktu.

[Leta]

Džiaugiuosi, kai atsiranda sveikstančių:)

[Anonimas]

o tai po kiek iejimas nenusipigink as tai neisiu betai jei kas paklaustu..