2015-09-01 17:09
Ką jau padarysi-ir nemalonios patirtys-gerai. Sako, tik tokias reikia dėti į Lobių skrynelę. Priimkite tai ne kaip nesėkmę, bet kaip iššūkį, su kuriuos reikia susidoroti. Ar pakaks išminties, kantrybės, ryžto, proto. Na, bet jei blogai išspręsite šią lygtį, kitą kartą žinosite-toks metodas netinka. Šiai jau užjaučiu. O aš vaikštau, dirbu ir galvoju-įveiksiu ar ne tą savo depresiją, įveiksiu ar ne, sugebėsiu ar ne, rasiu takelį ar ne, užteks proto ar ne, kad tik nesusipainiočiau, reik viską apgalvoti. Ar taip ir skęsiu amžinam liūdesy ir vidinėj sumaišty, ar taip ir kankins baisus nerimas, sumaištis, nežinia kad avėl ištiks lyg paniškas nerimas, kuris nušluos viską. Apgalvoju priežastis, dėliojuos, dirbu ir vis dėliojuos galvoje. Vis mąstau ir vyliuos-aš laimėsiu:)Negalima taip gyventi, kad kiekviena diena būtų tiek problematiška dėl savęs pačios, dėl būsenos. Dabar galvoju-jei būčiau stipri, sveikos dūšios, tai kas man reikštų spręsti eilines bėdas-gliaudyčiau kaip siemkas:)kai esi normalios būsenos, ramaus proto, nepalūžęs-kaip gera gyvent...O nuo bėdų, nuo nemalonumų visi mes niekad neapsisaugosim, deja.Pagalvėlės nepasidėsi. Gal tuo ir įdomus tas gyvenimas-lyg važiavimas amerikietiškais kalneliais-žemyn, aukštyn, posūkis čia, posūkis ten:)