2015-09-04 05:09
Labas rytas visiems, droziu i poliklinika. Ir druskyte dejausi, ir arbatytes geriau, o naktis vis tiek labai bloga buvo. Bet iseidama dar pasakysiu del savo giliu isitikinimu apie meile. Meile tik tauri ir rdquo;klasikinerdquo; ir gali buti, kitaip tai ne meile, o arba savimeile, arba dar nezinia kas. Nes kai myli ir susiduri su sunkumais, tai tik is pradziu dar esi karstas, o ilgainiui suvoki, kokia tau, kaip zmogui uz visa tai atsakomybe uzdeta. Ir ne kitaip. Ir jau aisku - rdquo;neliubis nenadardquo;, bet cia tik trumpam nusiraminimui - juk nada, kad zmogus myletu, nada! Tai taip ir yra, jei jau tave isdave, tai belieka paciam meiles isdaviku nebuti, o kadangi ji - zmogaus pilnatves palaima, tai is tos pilnatves, aisku, neisvengiamai tryks ir asaros, ir graudulys, ir nerimas, ir klaikus neteisingumo pojutis, bet jiems negalima leisti atsisesti i meiles sosta - kiek zmogus turi jegu, pamates, ka reiskia buti isduotam, tiek jis privalo pats meiles - vilties, gebejimo iskenteti, tikejimo kazkokia gilia visos jos prasme ir t. t. - neisduoti. Kiek neisduod, tiek ir rdquo;nesirgsrdquo;! Taigi, geros jums dienos, o as einu gydyt artai savo gerkles, ar kokio viruso isimetusio, zodziu, einu rdquo;ieskot teisybesrdquo;, bo prakaitas pila, silpnumas ima, nors temperatura gerokai sumazejo, bet dar yra!