2015-09-28 13:09
na, juk ta baimė labiausiai ir yra dėl lėšų, kad nereiktų kam išlaikyti.O dėl sveikatos, tai jei turėčiau daugiau laisvo laiko, tai skirčiau sau daugiau laiko ir būčiau sveikesnė. nes blogai, kai esi bejėgis, besveikatis ir kažkas turi rūpintis, gaišti savo laiką, skirti tau dalį savo pinigų, energijos. Gal būtų fainai anūkus daboti:)) O šiap tai nesuprantu, kai sako, kad oi jei neičiau į darbą, tai žlugčiau namie, neturėčiau ką veikti, trūktų bendravimo. Juk jei nerūpi pragyvenimo lėšos, gali skirti laiko pvz. kokiai veiklai visuomeninei, lankyti kokius siuvinėjimo kursus ar jogą:)) lankyti parodas, vaikščioti į koncertus, pagaliau dirbti tai, kas tikrai miela, kur matai prasmę ir dirbt dėl to, kad patinka, o ne dėl to, kad drebi, kad neturėsi kaip pragyventi, vaikus išmokslinti ir t. t. Aš tikrai rasčiau ką veikti, tikrai nemirčiau iš nuobodulio ir tikrai rasčiau su kuo bendrauti, jei to norėčiau. O dabar leki bėgi užmetus save - ir kūno , ir sielos nėr kada prižiūrėti ir nebelieka tam jėgų. Būtų gerai tas aukso viduriukas. Kad galima būtų jausti ir gyventi harmoningai, suderintai. Įsipareigojimų aš nebijau, jie malonūs, kai juos pati prisiimi ir gali įvykdyti, kai jie netampa našta, nes jų per daug ir nebevalioji.