2015-10-07 05:10
labas, mieli depresikai?:) Nors..anokie čia mes vargšai, kaip tik esam labai stiprūs, jei sugebame ir liūdėti, ir skaudintis, ir neturėti jėgų, ir nemiegoti, bet visgi atliekam pareigas, turim vienokius ar kitokius darbus, turim artimų žmonių ir netgi juos palaikome dažnai.Man buvo gan sunkus savaitgalis po įtemptos anos savaitės. Dar turėjau nemalonumų darbe. Šeštadienį važiavau į vieną kelionę, galvojau prasiblaškysiu, bet vis tiek nebuvo jėgų. Sekmadienį atsibudau skaudančia širdimi. Stengiaus save lepinti-pagulėjau, paskaičiau, bet nerimas vis vien ėmė, labai nemalonūs sukildavo jausmai, netgi baimė šios savaitės, nes vėl laukia nemalonus pokalbis, vėl laukia skubėjimas. Ryte atsibudus galvojau-ką daryti? taip nieko nesinori, taip beprasmiška viskas. bet jei aš taip gulėsiu pusę valandos ir gailėsiu savęs-nieko doro, tad išlipau iš lovos, padariau mankštą ir save pagyriau:) pajuokavau su šeima, na lyg per prievartą, bet pajutau, kad energija lyg kaupiasi geroji. Užsiplikiau skanios kavos(pirkau brangią tokią, spec. liūdesio dienom:)), sugalvojau, kad nors nenoriuu, bet važiuosiu šiandien į kitą miestą susitikti su pora žmonių, kuriais pasitikiu(o tai labai labai daug:)), dar sugalvojau tos skanios kavos atsinešti į darbą ir per pertraukėlę pasikviesti vieną moterį, su kuria norėjau artimiau susipažinti. taip per jėgą kuriant planus vis labiau kaupėsi energija teigiama.Į atseit nemalonius reikalus prifarširavau malonių dalykų. Na, rytinė mankšta.Oi, kaip tingisi, bet žinau, kad tai sveika, kad prajudinsiu save, kad paskui pasidžiaugsiu savo valia, o ne ištižimu. Kai ką nors įveiki to, kas nėra jau taip malonu, kai įveikiu tinginį ir ištižimą, tampa smagiau, o tada ir tie tikrieji sunkumai ne taip baisiai atrodo. Dar važiuodama į darbą nusipirkau gero mineralinio, sulčių-sakau, pasidarysiu iškrovos dieną, nes vakar guodžiau save netinkamai-sumuštiniais:(, kurių gerokai padauginau:((.Dėl ko paskoju tai? Noriu pasakyti, kad kartais save reikia ištraukti kaip tam Miunhauzenui ir už plaukų per jėgą.Kartais reikia malonumus nutolinti prieš tai atlikti tai kas nėra malonumai, o tada tie malonumai bus tikresni, stipresni, sukels pasitikėjimo, pasididžiavimo savim jausmus ir tada viskas kitaip nušvis. Nes, deja, tik lindėjimas savy tingint ir gailint ir laukiant to kažko, to įkvėpimo ir pan., kartais taip užsitęsia, kad taip įisijauti , o nerimas kyla kyla ir galo jam nėra, paskui nerimas perauga į baimes, savęs niekinimą ir pan.ir susidaro gan įspūdingas bukietas, kurį vainikuoja pyktis sau ir kitiem, nemiga ir pan:( fui , fui fui:((( neliūdim, kaupiam jėgas, prisigalvojam ir kaip save priversti ir kaip save pamaloninti. Dar įsimečiau į rankinuką įkvepiančią knygą. Gal neskaitysiu, bet ji mane saugos:)Dar nusiskyniau rožyčių-bus man smagiau:)Jei aš šiandien padarysiu tuos kelis nelabai malonius reikalus, jei pabendrausiu, jei išlaikysiu iškrovos dieną-būsiu tikra šaunuolė:) O savęs pagirti reikia. Na, gerai, kai kas kitas pagiria, bet jei niekas nemato, kokie mes šaunuoliai, galim ir patys pasigirti save. Svarbu būti kuo geresnės nuotaikos, nes tada pasaulis visai kitaip atrodo, įkvepi oro, pasidžiaugi saule, kelvo lapais, nusišypsai žmogui, na ir Okey:)))))
