depresijos gydymas

[Roberta]

vakar buvau Palangoje, neapsakomas grožis rudenį ten...

[violla]

Kad mūsų liga aplinkiniams yra rsquo;pievosrsquo;, tai faktas. Iš tikrųjų, mes esame vieni su savo problema. Aš nekalbu apie išimtis, kurios visada egzistuoja. Bet, dažniausia, galime atsiremti tik į sieną...o kai ir jos nėra, privalome remtis į save. Paskutiniu metu, aš dažnai pakalbinu savo pašnekovus depresijos tema, neįvardindama, kad pati ja sergu. Yra šioks toks pažangos ar supratimo žingsnelis į priekį, bet jis toks mažas, kad mes jo pajusti negalime. Dažnas paneigia šia ligą, kaip tokią beesančią, arba apkaltina, tiesiog, tingėjimu, patogumu ir...taškas. Lieki rsquo;nuginkluotasrsquo; ir pamatai, kad visai beprasmiška ką nors aiškinti. Belieka tik dar labiau pasislėpti.
Ką jau kalbėti apie aplinką, kai mes patys dažnai tarpusavyje nesusikalbam: žeidžiam, kandam, kaltinam. Nuo čia ir reikėtų pradėti. Pradžia yra seniai. Bet neišgryninta ir ne iki galo nuoširdi.
Nemanykime esą nekviesti svečiai išimčių puotoje. Sėskimės į mums skirtas vietas...kokia išimtis bebūtų. O gal išganinga? Tikėkimės.
O prie kiekvieno bendro stalo uždekime žvakę-kad būtų kur sušilti...
Prisiminiau, kad kažkada Leta citavo žodžius, kuriuos šiek tiek perfrazuosiu: vietoj sienų statykime tiltus...jų konstrukcija, iš esmės, yra stipresnė...Turėsime kur atsiremti.
Toks mano būtų šiandienos Rožinis...

[violla]

.. rdquo; ir šie žmonės, kartais pajunta neapsakomą grožį, trumputės laimės puta kartais ištykšta virš kančių jūros taip aukštai ir akinamai, jog šie trumpi blykstelėjimai paliečia kitus ir užburia.rdquo;

H.Hesse rdquo;Stepių vilkasrdquo;

[violla]

..šalto vėjo..

[ausra]

vaistai kazkiek pradzioja pades susikoncetruot reikia tuo pasinaudot irviska keisti nors ir atrodo kad tai neymanoma po maza zinksnely trinkite is gyvenimo kas jus slegia pamatysite koks puikus rezultatas nors bus sunku atsikratyt senu yprociu bet sveiksit dienom

[violla]

Kartais nevilty paskęsti verta,
Kad vėliau išeitum gyvas iš ugnies.
Uždarytume duris į pragarą prakeiktą
Ir nuliptum nuo grėsmingo debesies.

Būna juk nakty, kai vėjai sieloj gaudžia,
Temdo protą rūškana tamsa.
Akyse bėgioja pragaro šešėlių siaubas,
Byra gabalais pasaulis po šlykščia kančia.

Juodosios akių bedugnės klykia tyliai,
Laukdamos pasitraukimo iš mirties.
Medžių šakos melancholiškai nusvyra,
Gerbdamos sugrįžusius iš pražūties.

Saulės broliai su kardais nuvaiko tamsą
Ir sušildo širdį spinduliais šviesos.
Užtemimas tirpdamas nuo proto varva,
Rytmečio žaroj užgimsta vėl viltis dienos...

[Roberta]

Oi, Marija, aš šiandien irgi grįžau namo labai nelaiminga. Pykstu, kad viena iš viršininkių nepasitiki, kabinėjas amžinai. Visi jos bijo, brrr.Pavargstu ne nuo darbo, bet nuo tokių durnų santykių.Na, bet reikia sugalvoti , kaip į tai reaguoti ir kaip toliau elgtis.Reiks sugalvoti ramiai ir padaryti.Kentėti-ne išeitis.

[vi]

Vakar čiut grįžau iš Liuksemburgo. Juodas rūkas ten – lėktuvai išskristi dar gali, o įskristi niekaip, o mūsų kopenhagiškis lėktuvas neatskrido mumis pasiimti. Buvome šiaip taip iškišti per Frankfurtą, bet šito teko gerokai palaukti.

Dabar bandau aklimatizuotis gimtoje rutinoje. Fe... Ne gimtinei, o rutinai.

[ausra]

depresija sielos liga nuo jos tableciu nera kalbu is savo skaudzios patirties priejau iki savizudybes kad suprasciau ka turiu daryti mielieji nekentekite sutelkite visa demesy i save keiskite savo gyvenima po truputy nes si liga daugiause pjauna mus del neteisingos gyvensenos jautrumo del visu viska galim o save pamirstam

[violla]

Roberta, Vi, Virga, Žavina, Tetulė Veta... Nagi, kur jūs, klajojat? Simeli, kaip tau rytas?
Nekalbu jau, apie algį, tiek žadėjo.. tiesiog, suvedžiojo..