2015-11-12 05:11
smagu domėtis visokiom teorijom ir filosofijom. rasti atsakymus, bet tada dar daugiau iškyla ir klausimų.teorijos gali ir pražudyti.o konkretumas ir realus padarymas žmogų ir disciplinuoja, ir leidžia pasidžiaugti rezultatais.tik realus, konkretus reikalo įgyvendinimas yra vertingas.tik svaičiojimai žiūrint į debesis, kad ir kokie jie protingi ar taurūs ir t. t., yra tik plevenimas erdvėje.jei tai neįžeminama ir nesukonkretinama, labilioms asmenybėms gali ir nekaip baigtis. žmogus ima jausti, kad tik svaičioja, bet stovi vietoje ir nieko nepadaro, kad tai, kas yra mintyse jo siekiamybė, taip ir lieka siekiamybe.realus darbas fizinis ar protinis padeda reiškinius suprasti rdquo;iš vidausrdquo;, t. y. juos išbandyti ir turėti tikresnius atsakymus.neperpjovęs apelsino ir neparagavęs, negali žinoti ji skonio, gali tik svaičioti apie tai. realus konkretus įveikimas tam tikro darbo, įdėjos įgyvendinimas padeda žmogui susivokti realiai ir įvertinti labai daug ką.tada žmogus labiau pasitiki, žino ir yra džiugesnis, labiau struktūrizuojasi mintys, jausmai, daugiau tvarkos.labilios asmenybės turėtų labiau konkretinti ir struktūrizuoti savo darbus, veiksmus, mintis,jausmus.plepėjimas ir narstymas bei išjautimai, kurie nieko nesuteikia, tik atneša nerimą, veda gal net į pražūtį. studentei reiktų ne filosofiją studijuoti, o bent laikinai tiesiog fiziškai padirbėti, imtis tokių meditacinių darbų, kurie ramina mintis, jausmus. tik kai po žmogaus kojom yra tvirtesnis pamatas, ne banguotas ir siūbuojantis, galima rasti sprendimus ir suvokti realybę.užgniaužti jausmų, minčių nėra gerai, juos reikia išmokti valdyti, nepaleisti jų į pievas, kad įsišėltų nesveikai.yra daugybė praktikų, kaip nurimti.tai ir fizinis darbas, ir sportas, ir autogeninės treniruotės, susitelkimas į kažką viena.arba tuo metu eini ir tik eini, arba tuo metu lygini skalbinius ir tik lygini arba žiūri filmą ir daugiau nieks neturi blaškyti, arba rašai mokslinį darbą ir telkies tik į tą temą, darai mankštą ir tik kūną jauti.
