kaip gyventi su isetine skleroze

[dana]

alius atsakomybes ir nesipurto,kiek supratau jis susirgo,zmona emesi karjeros,o vaikas liko aliaus mamos globoje,o turejo likti savo mamos priziurimas,o ji paliko ir vyra serganti ir sunu,karjeros labui atsisake visko,kas jai trugde.Kai buvau paralyziuota,dukrai buvo 1,5metu,maciau kaip mama jai viska leidzia,kaip ji budama tokia maza,o jau mokejo manipuliuoti mociute,nezinau kokia ji butu uzaugus,bet po pusmecio atsistojau ant koju ir visas auklejimo vadeles peremiau,klaidu auklejime padariau,bet tokiu sunybiu kaip aliaus sunus ,aciu dievui nekrecia.Jo zmona turetu auginti sunu,nes ji yra sveika,gali vaikscioti,kalbeti,turi jegu ir ttt,mano tokia nuomone.

[alius]

Papildau.Jus nesdupratote,ka norejau pasakyti. Moters fiziologija turejau omeny.

[alius]

Atrodo Danute,kad tik mes turime panasias problemas,nes kiti forumieciai tyli. Jums lengviau,nes jus moteris,turite gailesti, kuri manau itakojo fiziologija. O as tevas ir nors uzmusk jokio gailescuio pacano atzvilgiu dabar jau nejauciu. Jeigu namai nebutu mano motinos tikrai ji isvyciau.Mes per daug padlaiziaujam savo vaikams,galbut egoistiskai tikedamiesi prieziuros senatveje.Su visu atsakingumu teigiu, kad tai utopija. Jeigu vaikas letas,bijantis pasireiksti gal, gal... o jeigu jam svarbiau draugai ir visa kas draudziama tuomet pagalbos tiketis neverta. Jus man patarinejat parasyti laiska,pasakyti,kad myliu( nors taip nera)tai butu virs mano suvokimo ribos. meluoti ir dar savo vaikui pats baisiausias dalykas zemeje. tuolabiau,kad jis man nejaucia jokio gailescio ir jokios meiles. motinai kas kita, ji sveika,turtinga ir gerbiama visuomeneje.tai ne pavydas jos atzvilgiu,iskart sakau.

[alius]

Aciu uz patarimus.Turiu problemu su balsu,maniskiui tai sukelia nekokias asociacijas ir jis manes gedijasi jeigu kalbu prie jo draugu. O ju turi aibes ir slepia,kad tevas ligotas. Motinos bijosi, atseit,ji jam ne autoritetas,bet ...

[laima]

atleisk kad kisuosi bet meile dar nei vieno esugadino skirti reikia nuo besaikio pataikavimo o vienintele iseitis susidraugaut ieskot bendru interesu tiesiog kalbetis kantrybes sudomint gal koki bendra pomegi atrastumet parodykit kad mylit nieko brangesnio neturit dar sportas dziudo karate ir tt juk priima bet kokio amziaus sakysit brangu bet tikrai pigiau nei siuntinius ikalejima siust kantrybes juk ne mociute otevai atsakingi uz vaikus kol zmogus gyvas tai ir gyventi reikia oriai

[lina]

negalejau as savo trigrasio neikisti. neisivaizduoju,ka as daryciau be savo vaiku.Gal genai.Aliau gal vaikysteje padukes buvote?

[as]

dekinga savo tevams už gyvybe kuria jie man suteike,juk gyvenime ne vien skausmas bet ir nuostabių dalykų kurių teko ir tenka pamatyti...

[as]

Čia irgi tik mano nuomone,okaip butų jeigu būtų...

[alius]

Taip ir buvo Danute.Nebuvau as geras vyras,nemylejau sunaus,tiksliau nesizavejau juo kaip jis cepsi,kaip miega,tai nuolat pastebedavo bv.zmona.Sunus mane lanko,mes esam zymiai artimesni.O zmona, kaip cia pasakius mes neisiskyre,tik gyvenam atskirai.Siuo metu su manim gyvena ir mudvieju sunus.Kad buciau tikslus pridedu,kad nekvieciau jo.Nenoriu,kad manimi kas rupintusi.As jau pats kaip nors

[as]

kai gimdžiau man buvo 22m ,buvo labai sunku ir kai neščia buvau,silpna ,nebuvo jegų,o per gimdyma akusere kele pasivaiksčiot sako bus lengviau,bet mano kojos nereme,stebejosi,kraipe galvas ,bet viskas baigesi gerai,po metu dirbau dukryte į daržely ,dirbau daug,buvo sunku,nevaliodavau,kai nueidavau į poliklinika galvodavo ,kad as tingine is syk sakydavo biliutenio negausi,nors man jo nereikejo norejosi sužinot kodel taip sunku...dirbau darbe, papildomai namie,as kantri kiek prisimindavau save niekada jegu pertekliaus neturejau,po kiek laiko pradejau galvot o kas bus jei manes nebus...norejau kad mergaite turetų broly ar sese, po 4 metu vel sunkiai bet gime sunus ,maždauk po metu pradejau niejaust tai vienos kuno puses kokį menesį paskui kitos,bet stengiausi nekreipt į save demesio rupejo gyvent kažka prasigyvent nes padet nebuvo kam.Pas daktarus nejau as jais nepasitikejau,dirbom su vyru daug auginom vaikus,buvo nelengva bet buvo vaikučiai del kurių reikejo stengtis.Pradejo LABAI skaudet galva,pas medikus nejau po 2sav.skausmo apakau viena akim tada paraše siuntima į kauna ,sūnui jau buvo 11m.Dar po metų pradejau šlepset su dešine koja,tada nustate is.dabar kai pagalvoju gerai kad ir tie daktarai manes nesiunte niekur issitirt tai gal nebuciau turejus 2 nuostabius vaikus nors visada galvojau ar spesiu užaugint,spejau...jau dukrai virs 30 sunui netoli 30m,ir vel apie save neturiu kada galvot jei pasiguodžia kuo ka as jutau ar jaučiu tai tik šiurpas nueina kunu bet tai tik mano galvoi stengiuos kiek galiu padet jiems,as vis dar šliaužioju nors nedideliais atstumais ,stiprybes esamos ir busimos mamos kas butų jei jų nebutu,del jų ir jegų atrandi,nors aisku jautrumas daro savo vyrui nelengva,bet visada sakiau nevalioji nekentek as jo už tai nesmerkciau...