2015-02-27 08:02
kažkodel mes dauguma sergantys norim savarankiškumo ir labai nenorim kad mumis kas rūpintūs,aš taip pat viena iš tokių,stengiuos nušleivot kur reikia pati,labai gailiuos kad anksciau neišsilaikiau teisių,prieš 4m norejau laikyt jau į kursus buvau pradejus eiti bet medicin.nepraleido,tai gerai tau Aliau kad tu važiuoji,o man kad ir mama aplankyt rodos netoli gal 1,5km.nueiti per sunku prieš kalna, pareiti jau gerai,nors su gera eisena nei nejunta kad pries kalna,parvažiuoja vyras pietų sakau nuveši pas mama sako gerai tik paskubek,nu ir viskas iš karto organizmas supyksta kam skubina jis paskui atsiprašineja kad nieko blogo nepagalvojo,o aš jau soti nervų kamuolys...Jauna vis skubedavau,o dabar viskas iš lėto kaip suletintam filme,patiems mums ergantiems sunku buvo priprast,bet aš kaškaip dabar jau nekreipiu demesio ir negalvoju kaip einu ,kaip atrodau ,stengiuosi visur pati kad ir iš leto ir nereikia Aliau sakyt kad vaikštom karikatūriškai ,kam atrodo juokingai tegu ,juk nieks nežino savo likimo,o kaip eina girti savo noru ,ir nieko,laikykimes mažiau stenktis imt į galva ir gyvent kiek likimas atskaičiavo,nelengva,bet juk mes stiprūs:)