Panikos priepuoliai

[remis]

ar kam buna sunku bendrauti su zmonem (ipac artimaisais) apima nerimas iskart net sunku kalbeti pasidaro tarsi krutine uzspaudzia ..

[guru]

As nesu kategoriskas-as tik konstatuoju fakta.

[guru]

Galite sneketi ka norite,bet vistiek dalis jusu panikuotoju neapsiais be vaistu,kad ir kaip stengsis.

[tada]

nerimas man dabar pavargau :( verkiu

[alius]

Suprantat, lyg ir iseina, kad as tureciau buti tevui dekingas uz jo mirti. Gal taip ir yra - ji tada ne siaip mirtis, o mirtis, turinti prasme. Tik ziauru taip sakyti, kad dekingas. Aisku, taip nera. Bet ka as noriu is viso to pasakyti: jei mus gali taip supurtyti netektis, kurios jau niekaip nebeatstatysi, tai kokia as pats sau isvada padariau? Kodel reikia jos laukti? Kodel mes tokie sentimentaliai ziaurus, ir mete viska galim ateiti tik i laidotuves? Juk kol gyvas zmogus, turiu galvoje savo atveji, tai to demesio ir to begalinio atsidavimo neparodom, o paskui? Paskui kai susivokiam, ko netekom. Nu gerai, as supratau, kad jis jau to nepamatys, kaip as islipsiu. Bet as pats sau pagalvojau, kad jis vis tiek BUTU laimingas, jei as del jo iveikciau. Geriems dalykams niekada nevelu sakyti yes. Nezinau kodel, bet mane paskatino kazkoks, atsiprasant, jei nepagalvosit, kad giriuosi, padorumas parasyti. Kiekvienas turi del ko, tik nevertina, kol turi, tegul tai ir labai kol kas atrodo nereiksmingas dalykas. Ir dar - as nezinau kodel, bet man, kai as skaiciau pasisakymus, atrodo, kad Artas turi labai realu sansa, kad jis taip arti finiso. Gal pats dar nedristi sau pripazinti. Man irgi is pradziu taip buvo, as ir pasiryzau, ir nepajegiau vienu ir tuo paciu metu, kol nusprendziau, kad tegul ta depresija su visa panika geriau mane pribaigia, bet as vis tiek jai sakysiu - eik sikt, manes jus nebedominat. Ir manes tikrai nedomina, pavyzdziui, kas bus. Ko as turiu sukti galva - uzeis, neuzeis? Mane domina, kaip pasakyti kitam zmogui, kad kazkas, kas mumyse is tikruju yra zmogiska, yra labai galinga jega. Tai ir sakau: yra ta jega ir jokie vaistai bent jau manes prie to net nepriartino. As ju prisitrucines, aisku, jausdavausi ramesnis, bet ten buvau ne as. Ir dar ka pasakysiu. As anksciau irgi buvau rdquo;gudrusrdquo;: prisiskaiciau apie psichika tiek, kad per gyvenima tiek neskaiciau. O kai po truputi isivadavau nuo to psichologinio leksikono, visu stresoriu, mechanizmu - tarsi placiau ir laisviau atsikvepiau. Nes buvau pasidares toks rdquo;specasrdquo;: kai kas ka nors pasako, as jau sau isiaiskinu - aha, jis racionalizuoja, reiskia, taiko gynybos mechanizma ir panasiai. O dabar as girdziu, ka man zmogus sako, nes as nebekreipiu demesio, kaip sukasi jo masinos varzteliai. Nu, vieno - vienaip, kito kitaip. Kai sita zodyna pasalinua, zmogus man vel kaip zmogus pasirode. Na, darsyk sekmes. Artai, tu gali!

[remis]

jo.. laimingi tie kurie ta kelia suranda.. tikiuosi ir linkiu visiems surasti iseiti..

[alius]

Ne, nerimo as tikrai nejauciu, o apie tai - uzeis ar neuzeis, negalvoju. Aisku, kas zino, kas gali atsitikti ateity, bet as kazkodel nebijau ( tik kai prisimenu, kaip tai buvo, nei priesui nelinkeciau, tikrai). Is tikruju tai as nezinau, nuo ko tai priklauso, tas pasveikimas. As galiu tik savo patirti pateikti, bet ne, kaip sakoma, recepta israsyti. Man bent nuo salygu tikrai nepriklause, kazkas persiverte po tevo laidotuviu. Taip tas pats pasidare del tos panikos, tarsi ta mirtis rdquo;pramuserdquo; ja, parodydama, kur yra tikra nelaime ir del ko apskritai verta galva sukti ir gyventi - tik ne jai laika svaistyti. Ji puole kaip zveris - tiesiog turejau, ka svarbesnio galvoti ir daryti. Reikejo po tevo viska sutvarkyti, reikejo daug daugiau apie pragyvenima galvoti. Zodziu, apie kokias nors salygas pailseti ir nesinervuoti nebuvo ne kalbos. Pasirode man tiesiog viskas kitu vertybiu sveisoj, tas kosmaras, kuris mane dusino iki to, kad kaip zuvis ziopciodavau pasidare man is tikruju - nebe zodziais slykstus. Tiesiog taip pasisuko, kad galejau pasakyti panikai lyg is salies - nepameluosiu zoddziu, kuriuos galvojau ir sakiau - eik nachui, gali daryt ka nori, isipisineti, kaip nori, pasmauk, man po tevo ji bereiksme pasidare. Papuldinejo kazkiek ir viskas. Vaistus dar tevui gyvam esant meciau gerti - kazkoks durnas ir nesavas, lyg dirbtinis jauciausi. Pardon uz ne per graziausius zodzius, bet taip ir buvo. Reikia ja kazkaip paversti nieku, negali ji musu daryti niekais. Va del to as ir manau, kad galiu cia parasyti, sakydamas, kad tikrai esu sveikas, kad galima tiesiog net ne issigydyti, o perversti save.

[guru]

I siolaikines psichoterapijos gydymo budus ieina ir kvepavimo pratimai.

[x]

sužinojau, kad labai padeda teisingas kvėpavimas, kitaip tariant, kvėpavimo pratimai visiškai panaikina panikos priepuolius

[lana]

Gerai be vaistu gydytis jei turi salygas,gali sau leisti nepervargti,o jei reikia dirbti,pavargti tai nelab.be vaistu bent jau man isejo.Nu kiek gi prikentesi jei taip kiekviena diena?as tai buvau issekus jauciausi baisiai.