depresijos gydymas

[zunda]

Ach, tie patarimai. Kokie mes visi protingi patarti kitiems. Ar daug kas turi pašnekovų, kurie mokėtų išklausyti, nepertraukinėdami ir lygindami savo ir tavo bėdas. Ir, kaip taisyklė, tavo pašnekovas savas problemas laiko didžiausiomis pasaulyje. Man nepasisekė, 99 proc. būtent tokie. Tada sėdi ir galvoji, ir kur man dabar dėti tuos vargus, ir savus, ir svetimus. Priedo mėnesio gale gauni nemenką saskaitą už tel.
Bet rdquo;linksmiausiardquo; yra tai, kad aš tik norėjau paprastai pasikalbėti, minutėlę užsimiršti. Va, tada ir noriu į negyvenamą salą pabėgti.

[doppelgänger]

www.youtube.com/watch?v=Zf-dXcBcoHoamp;feature=related

Bandau atsisveikinti su praeities skausmu, gražiai, be pykčio.

[doppelgänger]

Violla, neliūdėk. Kampas atsiras, būna, kad ir penktas randamas:) Pats nelabai gerai jaučiuosi, pereinamas periodas jausmuose. Norėčiau būt rdquo;franturdquo;, kaip mane čia įvardino, gal lengviau pakelčiau dabartinius gyvenimo pasikeitimo nejaukumus.

[virga]

Nu, as jau ikirejau, bet ir as priminsiu apie save. Esu virs keturiasdesimties, turiu penkiolikameti sunu, pries pora metu patyriau seimos griuti, gimines nukreipe pas gydytojus, diagnozavo vidutinio sunkumo depresija, tai mane dar labiau sugniuzde. As nenoriu tuo tiketi ir netikiu, atsirado netiketu draugu, kurie dave to, ko labai norejau - draugyste ir demesi, bet kazkokia nuoskauda del ligos, kurios nepripazistu, liko. Butent nuoskauda, as jauciuosi pazeminta savo skausme, nors daktarai man sake - pagalba. Tokios nenoriu, cia, aisku, kiekvieno asmeninis poziuris kitoks. manau, kad kazka suvokiau ir islipau, ir suprantu, ka reiskia duobes.... Gal net vienas didziulis kosmaro ismustas krateris...

[vi]

Aš nesu Vienas. Esu ištikima savo nikui jau daugelį metų ir visuose forumuose. Esu temos „Vėžys... Kaip gydytis?“ autorė. Sukūriau šią temą, kai maniškis susirgo vėžiu, o aš dar tikėjau, jog pasigydyti galima internetu, t.y. rasti virtualioje erdvėje realų išsigydymo būdą. Na, o kad sergantys vėžiu bei jų artimieji dažnai įpuola į depresiją ar jai giminingą būseną, čia nieko naujo. Net keista, jei atsitinka kitaip.

[zunda]

Šis tas linksmesnio tiems, kurie dar neprarado humoro jausmo.
Klientas restorane pasiskundė, kad jo sriuboje plaukioja musė. Padavėjas atsiprašė pareikšdamas, kad sriubos pripilta per daug, nes musė turėjo ne plaukioti, i vaikščioti lėkštėje.

[zunda]

Apie kokią vienatvę kalbama? Apie tą, kai nėra tos vienintelės antrosios puselės, ar tą, kai neturi su kuo pasikalbėti apskritai? Pirmu atveju, sutinku, sunkiau, bet jei nėra su kuo bendrauti, tai gal reikia permastyti savo elgesį, kas gi čia negerai. Gal reikia keisti požiūrį į kitus. Kodėl kiti turi suprasti mane, jei aš daug ko irgi nesuprantu. Pvz., kaip galima prisigimdyti vaikų, o paskui juos iškeisti į "fliaškutę". Visiškas ištižimas.
Ir liūdesio niekas neišblaškys, jei žmogus pats nenorės nieko keisti, iš anksto pareiškęs, kad jam niekas neįdomu. Man atrodo, ne, esu įsitikinusi, kad savo emocijas suaugęs žmogus privalo valdyti. Gal ne visada pavyksta, suklystam, paslystam, bet privalom vėl keltis.

[Leta]

Būtų aiškiau, jei visi rašytume tik vienu vardu ir bent keliais žodžiais prisistatytume.
Pasikartosiu. Esu močiutė. Forume pasirašinėju Leta. Gyvenu Kaune. Sergu pasikartojančia depresija, dabar gydausi vaistais ir lankau grupinę terapiją. Antri metai. Kaip sakiau, jaučiuosi neblogai.
Organizavau meetrsquo;ą, bet susitikom tik aš ir Viltė su šeimom.

[virga]

Ir as, kaip Leta, nesuprantu, ar Vi - tai Vienas, L. V - Laisvune? ir kas yra Virvulia. labai prasau man paaiskinti, nes zinant, kas yra kas butu tikrai lengviau bendrauti!

[violla]

Niekas čia neprivalo nei rašyti, nei nerašyti. Žmogus visada laisvas, tuo labiau, nuo neaiškios kompany:))
Man tai ji atrodo pakankamai šilta, turinti panašių problemų ir sprendžianti jas panašiai ar skirtingai. O paplepėjimus vadinčiau mini psichoterapija, visai žmogiška.
Jau lyja..