2015-08-24 13:08
visi iki vieno po ta žeme palįsim, tada ir pailsėsim:)o kol gyvi reikia gyventi, kuo daugiau pamatyti, dalyvauti, judėti. Banalu, bet, Roberta, perskaičiau paskutinę Tavo žinutę ir rdquo;rankos man nusvirordquo;.Prisiminiau, mano draugė būdavo užsisklęsdavo savam pasaulyje po savaitę nuo vyro, sūnaus, visų, apatiškai gulėdavo lovoj, nekeldavo telefono. Padovanojo jai šuniuką, ir pusantrų metų nebebūna jai toks nenormalios būsenos, tik tą šuniuką visur su savim tampo.