2015-09-29 08:09
labas.pas mane irgi panasios bedos.jau 9 menesiai o gal ir visa gyvenima,nes atsimenu kad ir anksciau taip budavo.vaiksciojau pas psihologe,bandziau gerti vaistus.niekas ne padedavo.laukiau kaz kokio stebuklo kad isgersiu vaista ir viskas praeis.jokiu stebuklu ne buna.skaiciau kruva literaturos,ziurejau internete jeskojau ivairiu budu issikapstiti is sio liuno.dabar viena zinau kad vaistai ne iseitis.supratau toki dalika kad ei pati sau ne padesiu man niekas ne pades.ira toks dalikas kaip ipratimas,as buvau ipratusi pastoviai galvoti apie tai kad sergu,kad as ligone ir kad mane reikia gyditi.o kada sergi tai aisku leidi sau nieko ne noreti,liudeti,depresoti.cia ir gaunasi uzdaras ratas.is jo istrukti ira tik vienas budas ,versti save judeti,eiti i savo baimes,ir jie pabegs.kokia cia lyga ei mes pradedam sirgti kada panorom.reikia dabar iprasti tiesiog save myleti,priimti tokia kokia esu.kad kartais galiu sunegaloti,kad kartais gali ne buti notaikos,kad gali iskilti baimes.cia ira gyvenimas ir bus visko,kad as zmogus ir turiu teise klisti.nereikia i save ziureti kaip i idealu zmogu,ne reikalauti is saves nerealiu daliku.reikia myleti save tokia kokia esi.aisku pasirodis kad cia ne gali but taip lengva.as tai tikrai zinau kad reikia tiesiog iprasti save myleti.linkiu sekmes
