.. kad ryžtis šuoliui į Visatą - vieną kartą reiktų stoti akistaton pačiam su savimi, pažvelgiant į sielos chaosą. Tik tuomet abejotina egzistencija atsiskleidžia visu savo nepakeičiamumu, ir ateityje jau būtų nebegalima pabėgti iš savo instinktų pragaro į sentimentalią paguodos filosofiją ar užsidėti apgaulingas jausmų kaukes.
Bet, vėl gi, tereikia menkniekio, ir žaibas trenkia atgal.. nes ir skausmas, ir protas budi. Jie visada stengsis išlikt nekontroliuojami.