depresijos gydymas

[Renata]

Be šio vaisto jokių kitų raminančių visiškai nevartoju. Jaučiuosi gerai, tik esu pernelyg jautri, ko pasekoje būna galvos skausmai, kartais rdquo;šokinejardquo; kraujo spaudimas. Tik galvoju, ar vaistai čia pagelbes. Gal reikia susitarti su savimi ir kitomis akimis žiūrėti į aplinką? O kas del šalutinių reiškinių - iki vaisto vartojimo to nebuvo - kartais visas kūnas tarsi kelioms sekundėms aptirpsta. Tai savotiškas sunkiai nupasakojamas jausmas (netgi negaliu pasakyti, kad jis nemalonus), bet, manau, kad tai įtakoja vaistai. Jokių kitų šalutinių nejaučiu. Noriu vaistų vartojimą nutraukti, nes baisiai nemėgstu savo kepenis varginti, mat vaikystėje persirgau gelta.

[violla]

Va, ir sakot, kad pinigai nesvarbūs. Ot, turėčiau tiek, tuoj pat važiuočiau pas geriausią Lietuvoj psichoterapeutą, lankyčiau jo mokymus keletą mėnesių, kur vienas kainuoja gal 150, gal 200, gal daugiau. Dar važiuočiau į kokią tai gerą sanatoriją su man priimtinom vandens procedūrom, paskaitom ir masažais, kitais gaivinančiais dalykais. O jokie ežeriukai, miškiukai manęs netraukia, net nyku man ten. Tokios tokelės ir tiek žinių:))Matau pro langą žmonės gyvena gyvenimą, jokių ten durnų depre. O aš net išeiti į gatvę, į sodą ar kiemą nesiteikiu. Nenoriu. Vien mano mama, kuriai 76 - pilna optimizmo ir reikaliukų, sukasi nuo pat ryto.
Po velnių. Ir taškas.
Bet eisiu, bent skalbimo mašiną paleisiu darbui..

[violla]

Atsiprašau!! Noriu paklausti, ar galima jau garsiai keiktis, visur, ir čia- ant tos būsenos, kurios jau nesuvaldau visa dienų virtinė? Sakau, gal tas padėtų?:)) Jau taip sunku viduj, kad vilku norisi kaukti.. Pamečiau kampą ..ir, rodos, tam priežasčių nėra. Žinoma, durna čia ir skųstis-bet vis..dar gausiu velnių, kad ką nors darau ne taip, bet gal ir reikia? Man jau negalima turėti nei vienos laisvos valandėlės, reikia tik dirbti dirbti ir tarp žmonių-tada aš normalus žmogus. O rytas, priešaky laisva diena-pjauna iš pašaknų, kaip dilgę. Nors tiek buities susikaupę, tiek visokių darbų, knygų ir kt. Nekyla..ir taškas. Ot, šlykštu. Ir vėl kaltinu save, lyg būčiau be stuburo. Kas ten per suknista maišalynė toj galvoj, gal kas žinot?:))

[Renata]

Sveiki, as pirma karta papuoliau i si foruma ir supratau, kad esu tarp bendraminciu. Esu vartojusi kelis kursus Prozac; savijauta gera, bet nuo pavasario geriu Spitomina, nes gydytoja pastebejo lengvus vegetodistonijos pozymius. Norejau paklausti tu, kurie gere sio vaisto. Kiek ilgai vartojote? Kokie pasaliniai reiskiniai vargino?

[virga]

labas visiems! kaip suprantu, cia visai smagus pasnekesiai, nezinau net kur isiterpti. Tik papasakosiu viena epizoda, ivykusi per sias dienas. Susitikau savo kone darzelio laiku drauge. Taip apsikabinom, taip svarbu buvo susizinoti kaip, ka. Ji leidima papasakoti dave. Taigi, turejo ji tokiu kone neisprendziamu pergyvenimu kaip pjuklu vis pjaunanciu gyva serdi. Sako, po kokio pusmecio net verkti nebegalejo ir nei pirmyn tos situacijos del moraliniu isipareigojimu, nei atgal pasukt negalejo. Nemiga, siaubas naktimis, dusulys is ryto. Taciau reikejo laukti - jai butinai reikejo laukti, kol baigsis ta sukelianti situacija. Cia mamos deka ji pakliuvo ir psichiatru akiratin. Depresija aiski. Ir zinot - ji pasakoja: mane nuo to sueme toks juokas, kad jie nesupranta kas jai yra, kad eme miegoti, priverte save noreti valgyti, islipo, kaip sako - na zlost vragam. Ir, mano akim ziurint, nuostabia minti isreiske - o jei tuo metu buciau pasidavus ir patikejus, kad jie geriau zino apie mane uz mane pacia - taigi amen, visam gyvenimui tikro tikejimo nebetureciau. Nezinau - ar cia tik man aisku, ka ji pasake, ar gal ir jus isgirdot. Bet as supratau taip aiskiai, kad per ta aiskuma net paaiskinti neturiu kaip... O organizmo valymu ir as linkus pasidometi. Taigi ir klausiu - ar berzo grybas yra ta elementari ant dryzo medzio auganti kerpe, ar cia koks nors medicininis man nezinomas daiktas? Cia tas, kur miske randamas? SEKMES VISIEMS!

[zunda]

Kaip gaila, kad niekas nenaktinėja.
Miega visi? Miegokit.

[zunda]

Miegokit visi ramiai, sapnuokit gražius sapnus.

[vi]

Gerai, vaikai. Einu miegot. Va, manoji kycia jau kelintoj pozoj tai daro. Net pavydu žiūrėti... Atia.

[Leta]

Sveiki, paskaitinėjau pora jūsų puslapių, daugiau neįveikiau. Turbūt man irgi duobė, taip viskas pasirodė liūdna pas mane ir pas jus. Tiems kas mane prisimena pasakysiu, kad gyvenu kažkaip niūrokai. Lyg ir viskas gerai, bet to gyvenimo džiaugsmo mažai. Bandau gyventi be vaistų, jau antrą mėnesį. Tai miegu, tai nelabai. Apskritai senstu, tai, žinoma, neįdomu. Pirmiausia man pačiai. Bet jau nedirbu, puola papildomos ligos, net ir nepagydomos. Liūdna, visada kažko siekiau, dabar kaip žuvis ant kranto. Matyt taip ateina senatvė. Jūs kalbėjot apie mirties baimę. Atrodo aš jos irgi aštriai nejaučiu, bet sako visos irracionalios baimės savo prigimtim reiškia mirties baimę. Tokios kaip tamsos, aukščio, šliužų
Šitų baimių aš tikrai visada turėjau, taigi mirti bijau.
Na laikas ne pats geriausias tokiom šnekom, gaidys dar negreit giedos:)
Labos nakties, jei priimsit - užeisiu rytoj

[zunda]

Į sveikatą, atsinešiau ir aš alaus stiklinaitę.:)

Tai kompanija. :)))