2015-03-05 22:03
Visiems deretu isisamoninti,kad alkoholiku tampama visam gyvenimui.Jeigu zmogus tapo alkoholiku - jis ir mirs budamas alkoholiku,kad ir simta metu po to pragyvenes. Todel pamirskite savoka rdquo;buves alkoholikasrdquo; neklaidinkite saves ir kitu.
Smerkiu as ne zmogu,smerkiu klaidinga poziuri,smerkiu visuomenes klaidinima ir noriu atkreipti zmoniu demesi i alkoholiku skleidziama demagogija. Anoniminiai alkoholikai labai placiai operuoja savo guru Bilo rdquo;rastaisrdquo;,visus savo veiksmus grindzia dvylikos zingsniu programa,remiasi dvylika tradiciju. Isigilinkite i mano mineta shuki ir pasiskaitykite minetuosius dvylika zingsniu. Tas sukis priestarauja vienuolikai zingsniu,jis tinka tik paciam pirmam zingsniui:
rdquo;Prisipažinome, kad esame bejėgiai prieš alkoholį ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas.rdquo;
Todel as ir klausiu,ar per 14 metu ju protas nepasieke tokios busenos,kad taip ir nepajegia suvokti,ka kalba,ka skelbia???
Gal net neverta suprasti nuosmukio priezastis,ju yra daug daugiau,nei musu protas pajegia aprepti.Daug svarbiau suprasti kitka: alkkoholikas VISA savo likusi gyvenima bus alkoholiku. BUS ALKOHOLIKU,IR VISISKAI NERA SKIRTUMO,ANONIMINIS JIS ALKOHOLIKAS AR VIESAS. VISI ALKOHOLIKAI VIENODI. Tik aplinkiniams yra skirtumas,kuo alkoholikas svaiginasi - alkoholiu [taip pat jo pakaitalais] ar savo buvimu,egzistencija [anoniminiu alkoholiku metodas] Girtas jis buna pavojingesnis...
Mano analizuojamas alkohliku poelgis tik dar karta parodo,kokie jie yra melagiai ir veidmainiai,kaip jie stengiasi manipuliuoti visuomenes nuomone,ieskodami naudos sau.
Marinai
As nesistengiu drastiskai kritikuoti,as bandau atkreipti blaiviuju demesi,ypac tu,kurie dar naiviai mano,kad gali kazkaip padeti alkoholikui atsikratyti alkoholizmo.
Blaiviesiems,nuskriaustiems likimo ir priverstiems gyventi kartu su alkoholikais siulau perskaityti siuos Senekos zodzius:
Gyvenimas yra dabar
Mes ne mažai laiko turime, bet daug jo prarandame. Gyvename ne trumpą gyvenimą, bet padarome jį tokį. Mokantiems pasinaudoti, gyvenimas ilgas. Dažnai kažkam vis tarnaujame, tik nepriklausome sau. Prisimink kada tiksliai įvykdei savo užmojus, kiek dienų praėjo taip, kaip buvai numatęs, kada galėjai atsidėti sau, kada veidas buvo ramus, kada siela nedrebėjo, koks per tokį laiką padarytas darbas tikrai priklauso tau. O kiek nusineša paika linksmybė, godi aistra.
Gyvenate vis ruošdamiesi gyventi ateityje, nepagalvodami apie būties trapumą. Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. O kas garantuoja ilgą gyvenimą? Kiek laiko skiriama apskaičiavimams, kiek laiko tykojama, kiek bijoma, kiek pataikaujama. Neleidžia atsikvėpti nei nelaimės, nei pasiekimai. Išblaškyta siela nepriima nieko aukštesnio. Reikia sunaudoti laiką taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė. Reikia mokėti gyventi, o ne užsibūti, reikia mokėti plaukioti, o ne būti ilgai blaškomam.
Gyvenimą stengiamasi pertvarkyti jo pačio sąskaita. Veiklos metmenys nukeliami į tolybes, o juk svarbiausias nuostolis yra atidėliojimas: iš mūsų ištraukia kiekvieną dieną, žadėdamas ateiti, jis išplėšia dabartį. Didžiausia kliūtis - laukimas: jis priklauso nuo rytojaus ir žudo šiandieną. Jūs tvarkote tai, kas likimo rankose, atmesdami tai, kas jūsų pačių rankose. Ko laukiate? Visa kas ateis, yra neaišku, taigi gyvenkite tuojau pat. Tai ką dabar veikiame yra trumpa, ką veiksime - netikra, o ką jau nuveikėme - užtikrinta.
Norėdami žinoti koks trumpas gyvenimas, pagalvokite kelinta jūsų dalis priklauso jums patiems.